Kas yra vaiko teisės?

«1 10 25 3032 33 Kitas »

2012.07.17 21:25 (prieš 13 m.)

Kompiuteris jai kaip naujiena. Visada jį ištraukiu, kai ji miega, kad nesitrugdytų, šiandien susivėlinau, ir ji nubudo jau.
Bet esmė ne ta, kad nenorėtų kompiuterio, sekantį kartą atsiras kitas daiktas.
Dabar jau ji man būna pasiožiuoja kol valgyt darau, tai kaip reiks elgtis, kai kokioj parduotuvėj nusibos vežime sėdėti, ar ko nors įsigeis?
Dideli

2012.07.17 21:25 (prieš 13 m.)

Mes, vat ka norejau pasakyt, siaip leidziam viska imti ir tyrineti (kas nepavojinga ir su prieziura), bet tada, kai daiktas laisvas, nesinaudojam juo ir pan., leidziam ir ta kompa paspaudaliot, pele pasukineti ir telefonu pakalbet, bet jei as dabar naudojuosi, tai vaikui negalima ateit ir man trukdyt tada vat ta demesi ir nukreipiam, paprasom palaukti, kad gales veliau paspaudalioti ta kompa :)zodi "palauk" jau visai gerai supranta, kaip ir "negalima".
Tai vat gal leisk, kai kompas laisvas, nes vaikui tyrinejimas irgi i nauda vystymuisi cia gi musu aplinkos daiktai, nenusaugosi nuo ju mes ir pamokom dar, ismoko pele pasijungt i kompa isimti , suvynioti ir stalciu padeti ausines ir pan. , tik su tokia mintimi, kad kai kitas naudojasi negalima trukdyti po biski po biski ir supras manau

Livingstonas

Mažius 15 m. 3 mėn.

2012.07.17 21:55 (prieš 13 m.)

Inaaa, manau padėtų nuoseklumas, nes vaikas dar mažas ir manau, kad jai gali būti neaišku, kodėl kartais galima pas mamą ant kelių, kai ji prie kompo, o kartais - negalima. Suprantu, kad sąskaitas reikia apmokėti, bet mažiukė juk neskiria dar kokios svarbos darbus darai prie kompo. Todėl aš arba visada ją pasiimčiau ant kelių, kai sėdžiu prie kompo, arba - niekada neimčiau

v.j.k

Mažasis brolis 10 m.

Mažasis princas 14 m. 3 mėn.

Susituokę jau 20 m. 10 mėn.

Kartu jau 25 m. 10 mėn.

2012.07.17 22:02 (prieš 13 m.)

Livingstonas parašė:
Inaaa, manau padėtų nuoseklumas, nes vaikas dar mažas ir manau, kad jai gali būti neaišku, kodėl kartais galima pas mamą ant kelių, kai ji prie kompo, o kartais - negalima. Suprantu, kad sąskaitas reikia apmokėti, bet mažiukė juk neskiria dar kokios svarbos darbus darai prie kompo. Todėl aš arba visada ją pasiimčiau ant kelių, kai sėdžiu prie kompo, arba - niekada neimčiau

visiškai sutinku :thumb:

2012.07.17 22:19 (prieš 13 m.)

Livingstonas, dėkui
Tas kas galima kas ne, dar kažkaip susitarsim. Nors už plaukų niekaip nenustoja pešioti manęs
Mane sutrikdė jos tas reikalavimas žiaukčiojant ir tai, kad daėjo iki vėmimo... Kaip Mažuliukas sakė, čia tokia vaidyba, nes kai verkia ji, o ne dėmesio prašo, tokių dalykų nebūna.

Livingstonas

Mažius 15 m. 3 mėn.

2012.07.18 00:06 (prieš 13 m.)

Inaaa parašė:
Livingstonas, dėkui
Tas kas galima kas ne, dar kažkaip susitarsim. Nors už plaukų niekaip nenustoja pešioti manęs
Mane sutrikdė jos tas reikalavimas žiaukčiojant ir tai, kad daėjo iki vėmimo... Kaip Mažuliukas sakė, čia tokia vaidyba, nes kai verkia ji, o ne dėmesio prašo, tokių dalykų nebūna.

Parašyk daugiau apie tą žiaugčiojimą. Kada būtent jis pasireiškia? Kaip manai, ką jis reiškia? Ką bandei daryti, kai ji taip elgiasi? Kaip reaguoji? Kažkiek rašei, bet gal kokią konkrečią situaciją gali aprašyti? :4u:

2012.07.18 09:22 (prieš 13 m.)

Pirmus kartus ji mašinoj važiuojant pirštukus į burną susikišo. Tai išsigandau ir sustojau. Vėliau tik ištraukdavau ir pasakydavau, kad taip negalima. Nesenai ji sirgo ir reikėjo vaistų gerti. Po kelių dozių, ji jau žinojo kas tie vaistukai ir nebenorėjo, tai pradėjo verkti, o kai apgaule įkišau šaukštą, ėmė žiaukčioti, nors iki tol net nesipurtydavo. Sekantį kartą, jau tiek įsiverkė, kad net vaistų negerusi žiaukčiojo. Kai vos šaukšto galiuką pajuto, tai pradėjo vemti.
Ligoninėje kol ėmė kraują visą laiką taip prarėkė, gydytoja mane užtikrino, kad čia ožiukai, o ne vaistai kalti.
Čia mūsų pradžia. Viskas prieš mėnesį įvyko.
Dabar būna kartais kai nuvirsta, o matau, kad tikrai nieko tokio nebuvo, nešoku pas ją. Bet jei jau artėja miego laikas, būna pavargusi, tai va taip ateina verkdama ir žiaukčiodama. Aš su ja tada šneku, bet būna, kad ir nenusiramina, joks žaislas nepadeda. Tada būna labai sunku ir ją migdyti, nes labai priešinasi, nenori net ant kelių sėdėti. Bet jei pastatau ant žemės, tai kimbasi, kad pakelčiau.

Livingstonas

Mažius 15 m. 3 mėn.

2012.07.18 18:31 (prieš 13 m.)

Inaaa parašė:
Pirmus kartus ji mašinoj važiuojant pirštukus į burną susikišo. Tai išsigandau ir sustojau. Vėliau tik ištraukdavau ir pasakydavau, kad taip negalima. Nesenai ji sirgo ir reikėjo vaistų gerti. Po kelių dozių, ji jau žinojo kas tie vaistukai ir nebenorėjo, tai pradėjo verkti, o kai apgaule įkišau šaukštą, ėmė žiaukčioti, nors iki tol net nesipurtydavo. Sekantį kartą, jau tiek įsiverkė, kad net vaistų negerusi žiaukčiojo. Kai vos šaukšto galiuką pajuto, tai pradėjo vemti.
Ligoninėje kol ėmė kraują visą laiką taip prarėkė, gydytoja mane užtikrino, kad čia ožiukai, o ne vaistai kalti.
Čia mūsų pradžia. Viskas prieš mėnesį įvyko.
Dabar būna kartais kai nuvirsta, o matau, kad tikrai nieko tokio nebuvo, nešoku pas ją. Bet jei jau artėja miego laikas, būna pavargusi, tai va taip ateina verkdama ir žiaukčiodama. Aš su ja tada šneku, bet būna, kad ir nenusiramina, joks žaislas nepadeda. Tada būna labai sunku ir ją migdyti, nes labai priešinasi, nenori net ant kelių sėdėti. Bet jei pastatau ant žemės, tai kimbasi, kad pakelčiau.

Hmmm... Net nežinau, ką patarti. Gal reikėtų neleisti tiek daug įsiverkti, kad nedaeitų iki žiaugčiojimo. Jei verkia, apkabinti, panešioti, nuraminti. Jei reikia migdyti, o ji verkia, tai pirma nuraminti, tik paskui migdyti. Jei kažko nori ir pradeda verkti, tai gal pirma nuraminti, o paskui pakalbėti, kad negalima, jei vėl verkia - nuraminti, o tik nuraminus kalbėtis. Jei žiaugčioja kišdama pirštukus į burnytę, gal aš nieko nesakyčiau, bandyčiau nekreipti dėmesio, neakcentuočiau to žiaukčiojimo, tik švelniai ištraukčiau rankytę. Manau dėmesio nukreipimas - labai gerai, nenustočiau to naudoti irgi. Turbūt reikėtų išbandyti kažkurį būdą ilgiau, nuosekliau, gal su laiku kažkas pasikeis.

O kaip su dantukais pas Jus dabar? Gal dygsta, dėl to šiaip jautresnė, ir ant kelių blogai, ir padėtai ant žemės negerai :hmmm:

Nesu susidūrusi su tokia situacija. Parašiau garsiai galvodama, ką pati daryčiau.

Dideli

2012.07.18 22:35 (prieš 13 m.)

As tai manau, jei vaikas kada uzsikosejo valgydamas ar isikises i burnyte zaisla, teveliai aisku prisoko ziuret ar nieko baisaus, vaikas pajuto demesi ir dabar ta demesi bando prisitraukti suvaidina kosejima, springima ir ta ziaukciojima verkimas tai aisku gali but nesuvaidintas, jau kai isiverkia tai isiverkia..
sentiment

2012.07.22 10:39 (prieš 13 m.)

Inaaa, tokiam amžiuje - kaip sakė MAŽULIUKAS ir Livingstonas, geriausia prevencija ar dėmesio nukreipimas: nori ar nenori, vistiek reiktų atsitraukti nuo sąskaitų ir skirti dėmesio, nuraminti ir nukreipti dėmesį į ką kitą (todėl geriau rimtus darbus daryti tada, kai vaikas miega )

Kai tik "užuodi" artėjančius ožiukus, eik prie vaiko ir pradėk kalbėtis - net jei nelabai supranta, sakyk, kad tu turi kažką daryti, o ji turi pažaisti pati (duok tai, kuo mėgsta žaisti - tokius dalykus laikyčiau "ypatingiems atvejams"). Kartais veiks, kartais veiks minutei, kartais neveiks Bet geriau taip, nei nusileisti vaiko įgeidžiams.

Tikrai neleisčiau daryti to, ko siekia ožiukais (šiuo atveju leisti barškinti klaviatūrą) - taip tik parodysi, kad ožiukai - veiksmingas būdas savo tikslų pasiekti. Jei tavo atveju pokalbis neveikia (ar dar neveikia), išsinešk vaiką toliau nuo pakundos į kitą kambarį, ir mėgink nukreipti dėmesį: "paskambinkit tėčiui", pažiūrėkit pro langą, dar ką nors - čia jau gal pati žinai, kas tavo vaiką labiausiai sudomina.

Kitas svabus dalykas - mokyti vaiką valdyti emocijas ir norus reikšti žodžiais. Dabar, kai dar nekalba, pati turėsi kalbėti už vaiką (pvz. "Supykai, nes nori pažaisti kompiuteriu? (gal palinksės galva) Bet dabar mes turime paskambinti tėčiui, o tada galėsime pažaisti. Sutariam?").

Iš to ką aprašei, man irgi atrodo, kad tie žiaugčiojimai ir rankų kišimasis - bandymas susilaukti dėmesio. Kadangi ji jau suprato, kad taip jo gali gauti, reikės pastangų tą triuką užmiršti. Todėl stenkis, kad iki rankų kišimo neprieitų, stenkis pradžioje nuraminti, o jei nenurimsta, - atkentėk kartą ar du - turėtų padėti (ta prasme, nekereipk dėmesio, žinoma, jei tai negresia vaiko sveikatai/ gyvybei - šiaip neturėtų, nes žmogus nėra užprogramuotas sau kelti gyvybei pavojingą skausmą :)).

Žiūrėti į tai bus sunku, bet kito kelio nėra: jei kreipsi dėmesį, ji tai ir darys, kaskart kai jo užsimanys.

Nuovargis, beje, ožiukų draugas. Gal kartais dieną per mažai miega? Ar vakare eina per vėlai miegoti?

2