2012.07.21 10:15 (prieš 13 m.)
as pirmagimi pasigimdziau tik sulaukus 18 metu
mokykla lankiau iki pat paskutines dienos, ryte dar pamokose sedejaus, vakare isvaziavau gimdyti
per vasara pailsejau ir gryzau vel i savo klase pabaigti 12 klases
padejo daug tevai, vaiko tetis, pasikeisdami paziuredavo vaika, o as iseidavau i mokykla, aisku buvo nemaza parama is mokytoju, nes gan nebloga mokine buvau ir neleido man mesti mokslu, ypac mokyklos direktorius tempdavo uz ausu, kai tik sudurniuodavau
o kai pastojau visko buvo, buvau ir pasimetus ir issigandus, kaip cia bus, kaip cia mokslus baigsiu, bet ginekologe pas kuria pacia pirma apsilankiau susivokti priverte, kad jau uz gyvybe esu atsakinga ir jos negaliu atsisakyti vien delto, kad ziopla ir jauna buvau
del abortu ji kategoriska buvo, ypac kai ji sake jaunom ir pirmakartem
sake jei ateisiu su kitu nestumu si pagimdzius iskarto parasys siuntima, bet pirmaji vaika butinai turiu gimdyti vien delto, kad jauna esu ir neaisku kokios gali buti pasekmes, ir jei sukursiu nauja seima ir susirasiu kita vyra, kaip jam turesiu paaiskinti kodel vaiku negaliu tureti (jei atsitiks, kad komplikaciju bus) ir tikrai nesigailiu pagimdzius
buvo sunkiu momentu, bet jis tuo metu buvo man ramstis del kurio vel budavo noras stotis ir vel zengti i prieki
nei karto nesu net klube buvus, kaskaip manes iki siolei net netraukia, niekada negastroliavau... vaikas paliktas mano tevams paziureti yra paliktas ne daugiau kaip 5 dienas, bet ir tai tik viena vieninteli karta
visada ir visur jis salia manes, nes gimdziau sau vaika, ne tevams, ne tetom
aisku geriau nesusilaukti anksti vaiko, nes labai sunku auginti ir dar paciai augti ir ismokti gyventi savarankiskai
bet jau taip nutinka, tai tik gimdyti, o kai nori kasko stipriai tikrai viskas imanoma