Laukiuosi ir likau viena... Kaip išsikapstyti?

Komentuoti
  1. 2018.01.14 23:32 (prieš 11 mėn.)

    sveikos! Norėčiau pasidalinti ir išgirsti istorijų iš kitų tai va pradėsiu nuo savęs:
    turiu dukrą,kuriai 9metai,buvau susituokus,bet santuoka nesėkminga,tad labai greitai išsiskyrėm. Atsirado naujas draugas,su kuriuo tikrai buvo visko, ir pykčių,ir skyrybų,bet prabuvome-pragyvenome kartu 7metus. Planavom prieš 3metus bendrą vaikelį,ir niekaip negalėjau pastot,tad toliau sukomės darbuose ir bendram gyvenime.. Tačiau prabėgo pro mus kažkokia juoda katė,ir aš susirinkau daiktus. Išsiskyrėm,paskui gailėjausi,važinėjau pas jį,prašiau susitaikyt,ir laikiau save dėl visko kalta,bet jis nebenorėjo būt kartu. Pradėjau ieškot naujų pažinčių,kai esu komunikabili,draugiška tai naujų pažystamų susiradau greitai. Ir atsirado tas žmogus,kuris man pradėjo rodyti dėmesį,man buvo su juo gera. Atsidaviau aistrai, ir aš pastojau.. Taip taip,nuo nemylimo,nepažystamo visai žmogaus.. Smerkiu save dabar,kad pasielgiau labai lengvabūdiškai,neatsakingai. Aborto neleido man širdis pasidaryt. Žinoma,aš galiu būt kartu su tuo žmogum,augint vaiką,bet aš nenoriu,nukrito rožiniai akiniai.. Ir trečio vaiko išlaikytinio man tikrai nereikia.. Dabar vienai sunku psihologiškai,pabliaunu, bet einu toliau iškėlus galvą.

    Ar yra tokių mamyčių,kurias paliko,ar Jūs pačios palikote kai laukėtės?

    4
  2. 2018.01.15 00:46 (prieš 11 mėn.)

    O mano istorija isties kaip is kokio serialo. Auginu viena metuku su trupuciu dukryte.Istorija prasidejo nuo to kai susipazianu su savo dukros biologiniu tevu.Kai susipazinome viskas atrode taip grazu,netrukus pradejome draugauti,neuzilgo apsigyvenome drauge,gan greitai pastojau (vaikelis buvo planuotas),o ir netrukus sulaukiau pasiulymo savo santykius iteisinti vestuvemis. Nium atrodo viskas turejo buti tobula...turejo gimti naujai iskepta seima...bet deja... jis buvo ne miestietis,o is mazo miestelio kitame Lietuvos gale nei gyvenau as. As pati esu is miesto. Mano sntykiai su siuo zmogumi truko daugiau nei metus. Gyvenome mano namuose. Gaila,kad buvau tokia naivi ir pasitikejau siuo zmogumi. Darbo dienomis jis budavo pavyzdingas vyras,paslaugus, mandagus visada laiku griztantis namo po darbo.O savaitgaliais labai daznai vaziuodavo pas tevus i kaima.Na,taip jis tik man sakydavo kad vaziuoja pas juos.Pasirodo kaime jis turejo dar viena moteri.Tiesa, ta moteris tai jo buvusi zmona su kuria jis turejo kelias dukras (jie buvo oficialiai issituoke).Taigi biologinis mano vaiko tevas gyveno savaitgaliais su kita moterimi,prisidengdamas tuo kad vaziuoja pagelbeti senyvo amziaus tevams ukyje.Taip jis mane meistriskai isdurinejo. Paklausite kodel nevaziuodavau kartu su juo i kaima pas jo tevus?ogi del to ,kad mano darbo grafikas neleido to padaryti.. zodziu savaitgalius ponaitis leisdavo labai linksmai kitos motereles lovoje.. o as juo pasitikejau naiviai ir apie ta moterele kaime nei trupuciu nenutuokiau. (Beje,o toji pasirodo apie mane zinojo ir tylejo).Aisku mano nuomone,save gerbianti moteris nepriimtu i lova is kitos moters parvykusio eks vyrelio..Tiesa lysti i pavirsiu eme tada kai as emiau lauktis vaikelio..Nuvaziavau su juo i kaima ten kur jis gyveno na ir prasidejo kalbos,pletkai ir pan. .. Tik tada jis prisipazino kad buvo vedes,yra issiskyres ir kad turi kelis vaikus,taciau visas mane pasiekusias kalbas apie tai kad savaitgaliais sildosi kitos moters glebyje ,bande neigti kad tai tik nepagristi pletkai ir pan. deja tiesa isaiskejo iki galo o kai tai ivyko jis kaip didziausias bailys,kol as buvau darbe susikrove butiniausius skudurus ir tiesiog nieko nepaaiskines dingo is namu kuriuose gyvenome kartu..viska padare kol as buvau darbe. Grizusi radau rasteli "susitvarkyk" ir siek tiek varganu pinigu. Na jis norejo kad pasidaryciau valyma,taciau juk kol nebuvo isaiskejes jo melas vaikuti planavome ir dareme kartu.tai vat nuo pat pirmu nestumo akimirku likau viena su beauganciu pilvuku ir duzusiom svajonem,planuojamom vestuvem ir t.t. ziauri,skaudi gyvenimo pamoka kad naiviai parsais vyrais pasitiketi negalima. Gimus mazylei susiradau ir pranesiau apie vaikuti,bet jis jos nepripazino ,neige tevyste ir t.t.Priverciau pasidaryti DNR. Pasidare. Bet ir toliau neigia kad tai jo vaikas,alimentu nemoka ir mates tera tik viena karta kai dareme DNR.Esme tokia kad vaikas jam neidomus na ir tegu keliauja velniop..Pati kuo puikiausiai galiu pasirupinti savo vaiku ir viena..Ir tikiu ,kad gyvenimas visiems atlygina pagal nuopelnus,,,,,,,

    14
  3. 2018.01.15 00:56 (prieš 11 mėn.)

    O Jumis TOBULA MOTERIS ,didziuojuosi kad pasiryzote gimdyti ir nenuzudete mazyllio. Beje,ko laukiates?mergytes ar berniuko? Vaikai yra dziaugsmas. Kartais ir man buna siuntkiu akimirku,bet zinau kad negaliu pasiduoti o turiu zingsniuoti i prieki,juk privalau uzauginti mazaja princese.Laikykites,nepasiduokite,tikiu kad puikiai ir viena uzauginsite maza stebukleli.

    2
  4. 2018.01.15 07:22 (prieš 11 mėn.)

    ale tikrai koks paršas.. pas mane mergytė antra bus dėl tėvystės,tai isai tikrai manau pripažintų,bet aš nenoriu. Vaikas turės mano pavardę vien todėl,kad nenoriu reikalaut alimentų,vistiek nedirbs,neišlaikys.. nes su darbu buvo komedija,pasakojo,kad prieš tai turėjo santykius,jį ta moteris metė,isai labai įskaudintas liko. Gilioj depresijoj.. Tai padėjau jam viskuo,ne tik finansiškai.. atrodo jau viskas,patenkintas apkabines dėkoja,savaite padirba ir meta,su priežastim,jog ten sunku,žmonių išnaudojimas.. aš jį net pas save į darbą nusivežiau,kad parodyt kaip aš dirbu bet jam nė motais buvo

  5. 2018.01.15 07:24 (prieš 11 mėn.)

    o kodėl jo ta moteris tylėjo ir nieko nesakė tau? kažkaip nesiaiškino?

  6. 6 m. 9 mėn.

    2018.01.16 13:08 (prieš 11 mėn.)

    Mano patarimas kaip “vaiko” kuri augino vieniša mama - pagalvokite ka sakysite vaikui nuo pat pradžių, kur tas tetis.. ignoruoti ir apie ji nekalbėti nera išeitis, drausti bendrauti ar kazkaip kitaip vengti tos temos - prastas sprendimas

    1
  7. 2018.01.16 15:29 (prieš 11 mėn.)

    mano mąstymu,tėvas ne tas kuris padarė,o tas kuris užaugino ;) pirma mergaitė savo tėvo nemačius jau kokius 3metus,manau net neatsimena kaip jis atrodo ir kai draugas ją užaugino,nors ir nesame kartu,bet ryšys jų nenutrūko. susiskambina,susirašo,visada nuo jo dovanų,lauktuvių gauna

    1
  8. Neegzistuojantis vartotojas
    2018.01.17 22:46 (prieš 11 mėn.)

    tobulaMoteris parašė:
    sveikos! Norėčiau pasidalinti ir išgirsti istorijų iš kitų tai va pradėsiu nuo savęs:

    Tikrai, Jus faina moteris, todėl kad gimdyti nusprendėte.Jūs kurėja.

  9. 2018.01.18 09:54 (prieš 11 mėn.)

    P.Sandrauskiene parašė:
    Tikrai, Jus faina moteris, todėl kad gimdyti nusprendėte.Jūs kurėja.

    stengiuosi kaip ir kiekviena mama dėl savo vaiko/ų ;) ir suteikti Jiems kas tik geriausia šiam gyvenime ;)

    1
  10. 2018.09.25 14:59 (prieš 2 mėn.)

    Sveiki visi...
    Siuo metu laukiuosi jau 35 sav. Tai mano pirmasis nestumas. 29 nestumo savaite vaiko tevas pareiske, kad nieko man nebejaucia ir nebemato ateities kartu... Vaikutis buvo lauktas ir planuotas. Tiesa, planuoti pradejom anksti - vos po pusmecio gyvenimo kartu. bet tada viskas atrode tobulai - tai buvo TAS zmogus, kurio laukiau visa gyvenima... Draugyste buvo labai grazi - bendrumas, silti jausmai, demesys vienas kitam... Nors buvom kaip is skirtingu pasauliu (skirtingi pomegiai, laisvalaikis, supratimas), bet dziaugiames vienas kitam rodydami savo pasauli... Taigi - pastojau... dziaugiames abu! planavom, kaip auginsim, kaip keliausim ir pan. Deja, nestumo pradzia buvo sunki - teko gultis i ligonine... Kaip dabar atsimenu, kai prie palatos duru jis man paskutini karta nuosirdziai pasake “myliu”... Veliau seke daug nerimo del vaiko... Buvo paskirtas gulimas rezimas, mazai ka galejau daryti... Viskas pradejo keistis, maciau, kad draugui kazkas negerai, milijonus kartu klausiau, kas yra. atsakymas tik vienas - pavargau darbe... Veliau prasidejo jo negrizimai namo, mano asaros, prieslaikinio gimdymo gresme... viskas ritosi iki to, kad jis man lediniu veidu isreke, kad man nieko nejaucia, kad buvau klaida, kad ji spaudziau, kad nemato nieko bendro, kad as ne moteriska, kad jis net negali ziureti kaip i moteri, kad nenori net grizti namo, kai as esu... Po sito pokalbio susiradau buta ir issikrausciau... praejo jau beveik du menesiai, bet vis dar verkiu ir verkiu, vis dar negera... nezinau, kaip issikapstyt is viso sito?... nezinau, kaip susigyventi su tuo, kad esu viena, nezinau, ar sugebesiu uzauginti savo vaika... Gal kas turi panasios patirties? Turiu tik viena klausima - KAIP?...

Žinutės parašytos:

Naujas komentaras