Laukiuosi ir likau viena... Kaip išsikapstyti?

Komentuoti
  1. 2018.09.25 11:59 (prieš 2 sav.)

    Sveiki visi...
    Siuo metu laukiuosi jau 35 sav. Tai mano pirmasis nestumas. 29 nestumo savaite vaiko tevas pareiske, kad nieko man nebejaucia ir nebemato ateities kartu... Vaikutis buvo lauktas ir planuotas. Tiesa, planuoti pradejom anksti - vos po pusmecio gyvenimo kartu. bet tada viskas atrode tobulai - tai buvo TAS zmogus, kurio laukiau visa gyvenima... Draugyste buvo labai grazi - bendrumas, silti jausmai, demesys vienas kitam... Nors buvom kaip is skirtingu pasauliu (skirtingi pomegiai, laisvalaikis, supratimas), bet dziaugiames vienas kitam rodydami savo pasauli... Taigi - pastojau... dziaugiames abu! planavom, kaip auginsim, kaip keliausim ir pan. Deja, nestumo pradzia buvo sunki - teko gultis i ligonine... Kaip dabar atsimenu, kai prie palatos duru jis man paskutini karta nuosirdziai pasake “myliu”... Veliau seke daug nerimo del vaiko... Buvo paskirtas gulimas rezimas, mazai ka galejau daryti... Viskas pradejo keistis, maciau, kad draugui kazkas negerai, milijonus kartu klausiau, kas yra. atsakymas tik vienas - pavargau darbe... Veliau prasidejo jo negrizimai namo, mano asaros, prieslaikinio gimdymo gresme... viskas ritosi iki to, kad jis man lediniu veidu isreke, kad man nieko nejaucia, kad buvau klaida, kad ji spaudziau, kad nemato nieko bendro, kad as ne moteriska, kad jis net negali ziureti kaip i moteri, kad nenori net grizti namo, kai as esu... Po sito pokalbio susiradau buta ir issikrausciau... praejo jau beveik du menesiai, bet vis dar verkiu ir verkiu, vis dar negera... nezinau, kaip issikapstyt is viso sito?... nezinau, kaip susigyventi su tuo, kad esu viena, nezinau, ar sugebesiu uzauginti savo vaika... Gal kas turi panasios patirties? Turiu tik viena klausima - KAIP?...

  2. 2018.09.25 12:20 (prieš 2 sav.)

    Labai gaila dėl taip susiklosciusios situacijos, pasistenkit būti rami dėl savo vaikelio juk sako stresas negerai neštumo metu o jau tiek nedaug ir liko 🤗 pamatysit kai gims jusu mažiukas jum to vyro net nereikės ir netruks nes visi jausmai, laikas ir demesis bus mažiukui. Motynistė pats nuostabiausias jausmas, o vaikai patys brangiausi, tad vyras nublanksta kai atsiranda mažylis🤗

    17
  3. 2018.09.25 12:31 (prieš 2 sav.)

    Atlantaaaa parašė:
    Labai gaila dėl taip susiklosciusios situacijos, pasistenkit būti rami dėl savo vaikelio juk sako stresas negerai neštumo metu o jau tiek nedaug ir liko 🤗 pamatysit…

    Labai stengiuosi... Zinau, ka TURECIAU galvoti ir jausti, bet tai labai skiriasi nuo realybes... kol kas jauciuosi visiskai sutrypta ir nezinau, kaip atsitiest...

  4. 2018.09.25 12:40 (prieš 2 sav.)

    Sveika. As labai pritariu,kad kaip gims leliukas uzsimirs,nes demesys bus tik leliukui. Aisku nebus taip,kad gime ir viskas uzsimirso... Bet viskas alaipsniui. Reikalingas laikas. Bet pamatysit kaip gims leliukas tai bus paaats geriausias dalykas pasaulyje! Tai nuostabi akimirka! Dziaukites kiekviena diena, maziau stresuokite, zinau man lengva sakyt.... Bet del leliuko pasistenkit,nes jis labai viska jaucia. Stenkites nebut viena, leiskite daugiau laiko su mylimais zmonemis, domekites apie zindyma, domekites apie vaikucio auginima, stenkites blogas mintis vyt i sali. Nes patikekite palikt moteri nestumo metu jis NE VYRAS! jis mazgote! Ir jums tikrai tokio vyro nereikia! Gal dabar taip negalvojat,bet patikekit kaip praeis laiko ir viskas nurims pati sakysit jis buvo neveras manes! Nes tikras vyras taip nepadarytu.

    14
  5. 2018.09.25 12:42 (prieš 2 sav.)

    Atsakant i pagrindini klausima KAIP ISSIKAPSTYTI. Laikas viska sudelios. Laikykites! Stiprybes! Jus ne viena! Ne uz ilgo turesit pati didziausia dziaugsma pasaulyje!

    3
  6. 2018.09.25 12:43 (prieš 2 sav.)

    Viena. parašė:
    Labai stengiuosi... Zinau, ka TURECIAU galvoti ir jausti, bet tai labai skiriasi nuo realybes... kol kas jauciuosi visiskai sutrypta ir nezinau, kaip atsitiest...

    Viskas susitvarkys savaime, reikia tik laiko. Mano gyvenimas irgi ne rožėmis klotas, sunku...Stenkis dėl savo lėliuko ir tu, kuris jau neužilgo atkeliaus į šį pasaulį, kuriame tu jam būsi pati reikalingiausia ir svarbiausia, o visa kita liks tik slogus prisiminimas. Stiprybės, mes stiprios, galim atlaikyti viską.

    3
  7. 2018.09.25 12:50 (prieš 2 sav.)

    Visu pirma sveikinu su ateinancia nauja gyvybe. Gal dabar taip neatrodo,bet i pasauli ateina jusu gyvenimo prasme,ir visiskai nesvarbu ar ji/ja auginsit viena. Antra-gal jusu draugas/vaikelio tevas tiesiog nestumo eigoj pabugo kazko?issigando atsakomybes? Daznai taip vyrams nutinka. Gal gimus vaikui jam “suminkstes” sirdis,atsinaujins jausmai jums,uzgims nauji vaikeliui? Tik aisku klausimas ar jau jums jo reikes. Bet cia jau jums spresti. Trecia, busiu saltakraujiska,ne jus viena tokia,kuri vaika viena,be vyro augina. Zinau kad dabar jusu beda/problema jums yra didziausia ir skaudziausia uz visu kitu moteru,viskas gerai,taip ir turi buti. Bet jei tas vyras jusu tikrai nebemyli,patikekit geriau jau buti vienai nei su nemylimu ir tik del vaiko. As uzaugau be tevo. Mama ji paliko kai man buvo 1,5metuku. Ir as jai visa gyvenima busiu uz tai dekinga. Ji nesikankino,nekankino tecio,negyveno su juo del manes. Nemanau ar as buciau laiminga,matydama kaip gyvena nemylimoj seimoj mama su teciu. Mane uzaugino patevis. Tobulas tetis,vyras mamai. Gal ir i jusu gyvenima ateis zmogus kuris jus ir jusu vaikeli myles be galo, to jums labai labai linkiu😉o kad dabar viskas atrodo tragiskai-suprantu,bet pasistenkit islikti stipri del savo vaikelio. Jus esat stebuklas,nes po sirdimi nesiojat stebukla😘sekmes jums ir linkejimai nuo kito pilvinuko🤰🏼😉🎈

    9
  8. 2018.09.25 12:51 (prieš 2 sav.)

    Viena. parašė:
    Labai stengiuosi... Zinau, ka TURECIAU galvoti ir jausti, bet tai labai skiriasi nuo realybes... kol kas jauciuosi visiskai sutrypta ir nezinau, kaip atsitiest...

    Ir gerai, kad jautiesi taip, kaip jautiesi. O ne kaip privalai. Manau, kad reikia jausmus išjausti ir tik tada juos galima paleisti. Čia nieko bendro su ištižimu, nes tiku, kad būsi puiki mama ir kovosi užsave ir savo vaiką. O kas dėl mažiuko, tai ar vaiko tėvas prisideda/prisidės prie vaiko išlaikymo? Ar išvis pripažins tėvystę? Ar yra kas galės padėti, tėvai, sesuo, draugės ir pan?

    1
  9. Nura 6 m. 2 mėn.

    2018.09.25 13:19 (prieš 2 sav.)

    Sveikinu su vaikeliu. Gal ir gerai, kad anksti planavot, anksti tikrą veidą pamatei, o tai būtum svaiscius laiką su juo.
    Su vienu vaikeliu tikrai neprazusi viena. Tikiuosi yra tavo šeima, kuri padės.

  10. 2018.09.25 13:22 (prieš 2 sav.)

    juoduke. parašė:
    Sveika. As labai pritariu,kad kaip gims leliukas uzsimirs,nes demesys bus tik leliukui. Aisku nebus taip,kad gime ir viskas uzsimirso... Bet viskas alaipsniui. Reik…

    Taip tikiuosi, kad tikrai taip ir bus... Bet nezinau kaip su savim iki gimdymo susitvarkyt... sukasi vis tos pacios mintys kaip sugedusi plokstele... net nezinau, ar pykstu ant vaiko tevo, greiciau labai nusivyliau...

Žinutės parašytos:

Naujas komentaras