Motiniški instinktai

21. Smalleasy

    

    

    Markas 6 m. 2 mėn.

    

    2019.03.05 14:15 (prieš 6 m.)

    Kaip gera skaityti istorijas, kurios man pazistamos nes siaip bent mano aplinkoj visos tokios ale motiniskos kad visada bijodavau net pasakyti nekisk man to savo vaiko, man jis visai neidomus aisku ne tokiu ziauriu tekstu... visad atrodo kad as kazkokia lyg nenormali nes kaip gi gali nemegt ir nenoret vaiku
22. elen33

    

    

    1 m. 3 mėn.

    

    2019.03.05 15:02 (prieš 6 m.)

    Man pabudo tik susilaukus vaiko Vaikystej, paauglystej ir ankstyvoj jaunystej apie vaikus nesvajojau ir vaiku isvis nemegau. Kadangi giminej esu viena jaunesniu, mano pusbroliai, pussesere jau buvo susilauke vaiku, kai as dar neturejau, tai as ju mazu nesu net rankose laikiusi, man buvo visiskai neidomu, net neziuredavau i ju puse. Planavom vaika samoningai, taciau tas planavimas buvo labiau padiktuotas proto, ne sirdies, na, mokslai baigti, finansai stabilus, butas yra, pakeliave irgi neblogai... Tai kaip ir nera priezasciu atidelioti. Nestumas dideliu emociju irgi nekele, kadangi jauciausi neblogai, dirbau iki 9 menesio beveik, keliavom daug, ejom i visokius koncertus, renginius. Atrode, kad pasamoniskai stengiuosi ignoruoti nestuma zinoma, gyvenau sveikai, dariausi visokius tyrimus, ejau i nesciuju kursus, bet nejau is proto del nestumo tikrai. Nesifotografavau, nedariau jokio baby shower vakarelio ir pan. Tokie dalykai atrode kaip supermamyciu nesamones, beje dabar gailiuosi, kad nesifotografavau, nes is nestumo turiu kelias nuotraukas tik, selfiai vonioje, ir tai tik del to, kad drauge uzsienyje liepe parodyt, kaip atrodau nescia Tai va, o gimus vaikui viskas pasikeite, dabar myliu vaikus, saviski isvis dievinu, viskas, kas susije su vaikais, kudikiais, tapo labai jautru, verkiu, jei apie kokia nelaime susijusia su vaikais perskaitau..

    3
23. Undarokas

    

    

    ❤️❤️❤️ 8 m. 9 mėn.

    ❤️❤️ 11 m. 4 mėn.

    ❤️ 14 m. 2 mėn.

    

    2019.03.05 16:19 (prieš 6 m.)

    elen33 parašė:
    Man pabudo tik susilaukus vaiko Vaikystej, paauglystej ir ankstyvoj jaunystej apie vaikus nesvajojau ir vaiku isvis nemegau. Kadangi giminej esu viena jaunesniu,…

    Lygiai taip pat draugai su vaikais jau budavo,tai taip atsainiai pasiziuredavau ir jokiu paemimu ant ranku ar seilejimusi is manes nebudavo,net pagalvodavau,kad nelabai man tie ju vaikai kai susilaukiau savu,tai ir svetimi visai idomus,nors pvz ant ranku imt svetimu mazyliu vistiek man nelabai norisi,kazkoks keistas jausmas buna. Nu ne mano ir viskas.
24. Niuni

    

    

    Cukriukė 3 m. 1 sav.

    Sausainiukas 9 m. 1 mėn.

    Pyragėlis 10 m. 2 mėn.

    

    2019.03.05 17:18 (prieš 6 m.)

    Mano motiniškas instinktas trykšta pro kraštus. Kai buvau maža sakydavau užaugusi būsiu mama paauglystėje dirbau aukle ir va susilaukiau savų vaikų 19 ir 20m. Net prie tėvų darželio prisiregistravau kai buvau tik 15m nes patikdavo skaityti apie vaikų auklėjimą, priežiūrą.
    Žinoma turėti savus vaikus tai ne tas pats kas dirbti aukle ar skaityti mamų forume kaip jos augina vaikus. Būna ir man tos silpnumo akimirkos kad va vienas vaikas dar žinda kaip nujunkyti kitas va jau neklauso ir tt arba vyras va jau užknisa dėl kažko. Bei buitis ir kiti dalykai bet visgi noriu ateityje dar vaikų ir nors nušauk
    Žinoma antras vaikas buvo neplanuotas. Neplanavau pametinukų, nenorėjau aš jo dingo mano visi instinktai iš to streso bet vyras padrąsino kad esu puiki mama vienam vaikui, būsiu ir kitam ir pradėjau mėgautis nėštumu. Pradžia auginant pametinukus buvo nesaldi bet dabar kai jie jau paaugę neįsivaizduoju kad galėjo būti kaip nors kitaip
    Svetimi vaikai taip pat patinka, noriu pakalbinti, pažaisti, palaikyti. Vyro pusseserė turi mažą berniuką kiek mažesnį už mano jaunėlį tai ir su juo kai svečiuojamės aš žaidžiu, kalbinu, nešioju.
    Jaučiuosi keistai kartais nes tokių merginų tikrai reta mano amžiuje kurios taip mėgtų vaikus ar turėtų aplamai kantrybės su jais. Bet jei aš tokia esu vadinasi ne be reikalo

    3
25. 

    

    2019.03.05 17:48 (prieš 6 m.)

    Aš neesu labai tokia jau “mamiška”...tuoj ketvirta atžala atsiras,o iki tol aš ir sau laiko nemažai skirdavau...jausmai sąlyginis dalykas-atrodo nuo pirmos gimimo minutės myliu ir mylėjau,bet ir save myliu ir savo poreikių ir hobių nepamirštu...kas realiai pasikeitė atsiradus vaikam-tai dingo meilė gyvūnam-va šiti bajerio visiškai suvokti negaliu iki pirmo vaiko prieš 10 metų iš proto ėjau dėl šuniukų ir kačiukų-o atsiradus vaikui nulis sveikų iki dabar 😳 jei bendrai vertinti-tai toks sulipimas su vaiku pas mane išeina nuo pastojimo iki trijų metų, o dabar trečiam 4metukai ir tai apsikabina tai ne-tai jam reikia tai nebelabai manau kiekvienai skirtingai linkiu tik nepadaryt tokios klaidos kaip mano anyta-atidėjo savo gyvenimą vaikam-nedirbo ir tik apie juos ir su jais iki pilnanetystės-atėjo pilnanetystė ir adjos amigos mama,nano vyras net ir važiuot ten nebenori-sako nemiela,nesmagu...o ji jaučia nuoskaudą-atidaviau save vaikam o atgal nieko negavau...tad mamos nepamirskit ir saves!

    2
26. Niuni

    

    

    Cukriukė 3 m. 1 sav.

    Sausainiukas 9 m. 1 mėn.

    Pyragėlis 10 m. 2 mėn.

    

    2019.03.05 18:08 (prieš 6 m.)

    Bridikiene1 parašė:
    Aš neesu labai tokia jau “mamiška”...tuoj ketvirta atžala atsiras,o iki tol aš ir sau laiko nemažai skirdavau...jausmai sąlyginis dalykas-atrodo nuo pirmos gimimo m…

    Tai žinoma kad reikia turėti sveiko egoizmo (čia kalbu apie jūsų anytos atvėjį) o ypač nereikia tikėtis kad gausi kažką iš vaikų. Aš nors ir labai myliu vaikus ir ateity noriu daugiau bet visus iki vieno auginu ir auginsiu su ta mintimi kad vieną dieną jie išeis kurti savo savarankiško gyvenimo

    5
27. 

    

    2019.03.05 20:36 (prieš 6 m.)

    Bridikiene1 parašė:
    Aš neesu labai tokia jau “mamiška”...tuoj ketvirta atžala atsiras,o iki tol aš ir sau laiko nemažai skirdavau...jausmai sąlyginis dalykas-atrodo nuo pirmos gimimo m…

    Va va, pas mane tas pats su anyta. Irgi baisiai aukojosi, sedejo su vaikais,ir dabar dar nesusivokia, kad jie jau suauge, o tuos vemt vercia nuo jos :/ ir smerkia mane, kad as per daug savanaude, myliu save ir per mazai aukojuosi kodel nesu tokia kaip ji o as galvoju , dieve, kad tik nebut kaip ji.

    1
28. 

    

    2019.03.05 20:58 (prieš 6 m.)

    Dovs parašė:
    Va va, pas mane tas pats su anyta. Irgi baisiai aukojosi, sedejo su vaikais,ir dabar dar nesusivokia, kad jie jau suauge, o tuos vemt vercia nuo jos :/ ir smerkia m…

    Tai yra be galo liudna isties...kai vyra myli ir matai,kad nesusikalba su mama-nemalonu...na Jūs tuo klausimu visiškai teisi-aš ir galvoju kad tik nesielgt kaip ji ir nebūt tokia 🙈
29. 

    

    2019.03.06 10:36 (prieš 6 m.)

    Bridikiene1 parašė:
    Aš neesu labai tokia jau “mamiška”...tuoj ketvirta atžala atsiras,o iki tol aš ir sau laiko nemažai skirdavau...jausmai sąlyginis dalykas-atrodo nuo pirmos gimimo m…

    As tai viliuosi kad dukroms uzaugus palaikysim sveikus gerus santykius.nesinoretu kad isejusiis savo gyvenima kurti uztrenktu duris mamai.teciui..del jausmu.pirmagimei gimus euforija atejo veliau.su antraja nuo pirmos dienos skendziu euforijoj ziuri irvtookia meile begaline.
30. Dixse

    

    

    10 m. 8 mėn.

    

    2019.03.08 14:19 (prieš 6 m.)

    Daugumai moteru instinktai prabunda ansciau ar veliau.
    Kitoms niekada.Bet buna vistiek rupinasi vaikais, augina, jaucia atsakomybe.
    Man asmeniskai prabudo tik po vaiko gimimo.Dabar vaiką myliu kaip sakant be galo be krasto
    O siaip, apskritai vaikų niekada nenorejau anksciau. O draugems su vaikais jauciau UŽUOJAUTĄ Tad jeigu autorė irgi kol kas nejaucia ypatingai stipraus instinkto, tai normalu, 90 procentų kad jis pasireiks kaip gims vaikas, arba siektiek veliau
    Ir beje noras skirti laiko sau, buti moterimi ir ne tik mama yra vertas pagarbos mano nuomone.

    1

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!