Savo dukra dievinu tiesiogine to zodzio prasme.Niekad jos nebuvom palike ilgiau kaip keliom valandom su seneliais.Nuo akiu jos nepalaidziu.Miega su mumis,vaziuoja su mumis visur,maitinu dar mp ja.Tikras teveliu dziaugsmas ji mums yra.Net sunku buna palikti ja su seneliais keliom valandom,sirdis plysta,asaros kaupiasi.Ir viena grazia diena suzinojau kad laukiuosi.Bus pametinukai.Dziaugsmo mazai mane aplanko.Suprantu kad turesiu maziau laiko skirti savo dukrytej,negalesiu buti jos ir tik jos.Skauda sirdi ir uz naujagimi,kad tas vaikas niekada negales buti taip lepinamas kaip yra lepinama dabar musu dukryte.Neplanavom antro vaiko,netyciukas.Norejau atsiduoti dukros auklejimui,buti vien tik jos mama.Suprantu kad esu/busiu reikalinga abiem savo vaikam vienodai.Bet bijau nuskriausti viena is ju.Bijau skirti maziau demesio dukrytej.Nes ji jau priprato,kad visas demesys jai,visi buciniai tik jos.Dabar teks dalintis su sese/broliu.
Yra cia mamyciu auginanciu pametinukus?Kaip sekasi?Ar jus irgi aplanke tokios mintis?Pasidalinkit patirtimi
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas








