MonVyta parašė:
Mano vyras šioje situacijoje yra pats prasčiausias klausytojas koks tik gali būti. Kai su juo kalbuosi jis atsako tik apie problemos sprendimo būdus, o man visai ne…
Jūsų vyras dar gerai atlaiko jeigu nesupyksta kai girdi ką kalbat apie jo motiną. Maniškis labai pyksta, konfliktai kyla jeigu tik ką sakydavau. Po paskutinio mano pykčio ant anytos ir ant jo aš pati viską jai išsakiau. Jaučiuosi bjauri moteris, bet turiu daug pykčio ant anytos ir ant vyro. Po gimdymo irgi labai pykau. Bet su tuo per sunku gyventi... einu psichoterapijos, noriu išlaisvėti nuo to pykčio. Kiek aš ką išsakiau anytai ji esmės ir mano jausmų nesuprato, deja... Vyras irgi nesupranta... supratau, kad turėjau lūkesčių didelių jos atžvilgių, didesnio supratingumo. Kai dukra buvo kūdikis, erzino matymas jog ji myli anūkę dirbtinai, kažkaip protu ir t.t.
Dėl savęs reikia pyktį paleisti...






