Pašliję santykiai su anyta dėl jos dalyvavime gimdyme

2 3 5 6 9 Kitas »

2017.10.31 23:43 (prieš 8 m.)

Sveikos, noriu pasidalinti savo istorija. Auginu 3 mėn. dukrytę. Viskas yra puiku, labai ja džiaugiuosi, tačiau po gimdymo įvykusiais įvykiais vis dar gyvenu ir kunkuliuoju viduje. Man buvo atliktas CP. Vyras gimdymo pradžioje dėl kažkokiu priežasčių paskambino savo mamai, kuri dirba toje gydymo įstaigoje. Mes su vyru lankėme gimdymo kursus, kalbėjome, kad norime būti tik aš jis ir mūsų vaikelis, tačiau dalyvavo ir anyta... Ligoninės personalas jai kaip išimtinei pirmai parodė vaiką, o tik po to man ji dar ją nufotografavo ir gyrėsi visiems kai uždėjo vaiką ant krūtinės, ji pradėjo čiupinėti mano krūtis, spenelius... Fuj kai prisimenu net supykina. Į palatą per dieną ateidavo 5 kartus. Vyrui sakiau, kad jos matyti nebenoriu. O ji vis vien eidavo pas mus į palatą ir įkyriai žiūrėdavo į vaiką ir kaip jį maitinu. Vyrui sakiau, kad man tai labai nepatinka, prie jo verkiau net, prašiau, kad ji nebūtų daugiau su mumis. O ji įsigudrino išrašymo dieną neatsiklausus ateiti ir mus lydėti iki mašinos. Aš ją supykusi išvariau. Manau mano vyras bijo savo motinai pasakyti, kad ji mum neteukdytų. Po išvarymo jos nebelvietėme į namus. Po 3 mėn bandymo susitaikyti su situacija mano savijauta tik pablogėjo. Prabundu vidury nakties verkdama, kad ji iš manęs pavogė gražiausią gyvenime akimirką. Vyro pareikalavau kad ji ištrintų dukros nuotrauką iš savo mobilaus, tačiau jis taip bijo kai viską sakyti. Mane kamuoja pyktis. Iki gimdymo su anyta sutariau puikiai, o dabar jos negaliu pakęsti. Atrodo, kad ji nori iš manęs pavogti mano gražiąsias akimirkas ar yra kas susidūrę su keistomis tokiomis istorijomis, kuriose buvo ir anytos? Kaip jas sprendėte?

Komentaras yra paslėptas. Rodyti komentarą.

Anemun

Berniukas pagrandukas 10 m.

Saulyte mergyte 12 m. 5 mėn.

2017.11.02 20:09 (prieš 8 m.)

MonVy parašė:
Sveikos, noriu pasidalinti savo istorija. Auginu 3 mėn. dukrytę. Viskas yra puiku, labai ja džiaugiuosi, tačiau po gimdymo įvykusiais įvykiais vis dar gyvenu ir kun…

O pas psichoterapiautus,psichologus kreipetes .Nes panasu pagal jusu aprasymus I po gimdyvine depresija. As manau kad jum uosviene nori padet o jus ja atstumet del savo savijautos.

2017.11.03 13:30 (prieš 8 m.)

Buvau jau vieną kartą pas psichologę, tačiau reikia daugiau siansų, kad suprastume iš kur kyla ši rūstybė.
Ji nori per daug padėti. Jau tiek padeda, kad pirmą akimirką kai pamato gimusi mano kūdikį ima žnaibyt man spenelius... kai prisimenu net nupurto. Atrodo kad žmogus nejaučia visai ribų, gyvena mano gyvenimą, vagia iš manęs pirmas akimirkas su dukra. Aš jos net nenoriu prisileisti, bet ji ateina neatsiklausus ir braunasi.

Anemun

Berniukas pagrandukas 10 m.

Saulyte mergyte 12 m. 5 mėn.

2017.11.03 19:40 (prieš 8 m.)

Tai gal ji ziurejo ar pieno turit.Tas znaibymasipac pirmakartem atrodo ziaurus .man pirma karta po mergaiters gimimo labai suznaibe krutine zindimo specialiste kaip paeme net melynes buvo like.Aisku tai svetimas zmogus nera ka lyginti su uosvienem .kaip atsistosit ant koju uosviene i vieta pastatykit.cia kitaip pas jus gal ir nebus.

Zyle

4 m. 4 mėn.

7 m. 2 mėn.

10 m. 9 mėn.

2017.11.03 23:04 (prieš 8 m.)

MonVyta parašė:
O pas psichoterapiautus,psichologus kreipetes .Nes panasu pagal jusu aprasymus I po gimdyvine depresija. As manau kad jum uosviene nori padet o jus ja atst…

Bet kokiu atveju, aš nesuprantu tokios "pagalbos". Jeigu šiuo metu jums ji kelia nepasitenkinimą nubrežkite aškias ribas. Būkite su žmonėmis, kurie leidžia gerai jaustis

2017.11.05 19:56 (prieš 8 m.)

Žindymo specialistė žnaibė, o ta anyta dar iš pasakos kartojo jos veiksmus.

Aš jau išmečiau jos vaikui dovanotus rūbelius, viską ką dovanojo man irgi lauk. Palengvėjo šiek tiek. Su vyru sutarėm, kad ji vaiką ir mane matys 1 kart per mėnesį po 1-1,5 val., nes vaikui reikia matyti senelius. Jei bandys man ką aiškint, iškart eis toli.

Tikiuosi, kaip nors išmoksiu gyventi su šita problema.

3

Zyle

4 m. 4 mėn.

7 m. 2 mėn.

10 m. 9 mėn.

2017.11.05 20:29 (prieš 8 m.)

MonVyta parašė:
Žindymo specialistė žnaibė, o ta anyta dar iš pasakos kartojo jos veiksmus.

Kvėpuokit, neįsileiskite blogų emocijų dėl tokių nereikšmingų žmonių. Bet.. Jūs turite paleisti tą neapykantą ir nebe šiukšlinti savo sielos, gyvenimo, kiekvienos dienos. Bus lengviau kai atsikratysite šių jausmų arba bent padėsite į paskutinį stalčių pagal svarbą.
Jeigu jums lengviau, tai aš irgi su anyta nepuoselėju santykių. Neatsiliepiu į jos skambučius (jau ir nebeskambina), aplankau labai retai, kai beveik neišvengia (lapkričio 1dieną), leidžiu vyrą su dukra nuvažiuoti, nes kaip jūs sakėte, vis tiek močiutė. Taigi šį faktą priimu ir viskas, daugiau jokių meilių seilių.

2017.11.05 21:52 (prieš 8 m.)

Labiausiai pykstu ant jos, kad pamatė mano dukrą pirma, o ne aš, nes paslapčia jau personalas parodė, nufotkino ir išsiuntė savo kitam sūnui pasigirt. Taip pikta ir labai noriu nustot šiukšlinti savo sielą. O, Zyle, sakykit, kaip pas jus atrodo Kalėdos ir Vėlykos? Tenka per jas susitikti su anyta? Aš tai bijau artimiausių švenčių, nes 1. bijau per daug nervintis 2. Bijau, kad nesusivaldysiu ir išsakysiu jai visą piktumą ką apie ją galvoju.

Zyle

4 m. 4 mėn.

7 m. 2 mėn.

10 m. 9 mėn.

2017.11.05 22:49 (prieš 8 m.)

MonVyta parašė:
Labiausiai pykstu ant jos, kad pamatė mano dukrą pirma, o ne aš, nes paslapčia jau personalas parodė, nufotkino ir išsiuntė savo kitam sūnui pasigirt. Taip pikta ir…

Suprantu, aš irgi dėl to būčiau labai pikta ir visam gyvenimui tokį poelgį prisiminčiau... Bet, laikas gydo žaizdas, niekas nesako atleisti, ignoruoti ir pan, bet turite susitaikyti su tuo, kad tai praeitis, praeities situacija, kurią jau išgyvenote, o dabar tuos jausmu padėkite į šoną. Nepamiršite, bet pažiūrėkite į tai kaip į pamoką ateičiai: kitą vaiką gimdykite kitur, kad ir kitame mieste ir žinoma, kuo mažiau informacijos teikite jai. Aš jau išmokau tylėti, nukreipti kalbą ten, kur man parankiau ir t t. Nors man tai sunku esu nuotaikos žmogus, labai emocionali, bet pakako kelių skaudžių kartų, todėl dabar jau moku tylėti. Turiu omeny dialogą, bendros informacijos sklaidą (apie gimines, bendrus pliotkus, apie darželį, apie ligas ir kitas kalbas liečiančias mane ir pan).
O šventės - gerai, kad mano tėvai gyvena kitoje Lietuvos puseje nei anyta, todėl tikrai pas anytą mūsų atžvilgiu nėra jokių tradicijų susitikti per tam tikrą šventę ir tam tikrą dieną. Todėl per visas šventes turime visus aplankyti, tiek mano, tiek vyro mamą. Del to neužsibūnam ten, kelias valandas ir tiek. Aišku, laiko reikejo išmokti valdytis, bet pagalvokit, kad anyta neverta, kad gadintumet savo šeimai ir sau nuotaiką. Kai būnat ten, skirkit laiko vaikui daug daugiau, žaiskite su ja, aš visada į kiemą išeinu (anyta kaime gyvena) ir pan, kad tik kuo mažiau kontakto turėčiau per tas valandas