Psichologinė būsena, kai nepavyksta pastoti

21. Catsy

    

    

    3 m. 8 mėn.

    

    2022.05.16 11:05 (prieš 3 m.)

    Around parašė:
    Apkabinu. Tikiu, kad pasieksime finišą vieną dieną šiame kelyje, tikiu, kad išmoksime šimtus kartų daugiau vertinti gyvybę, už tuos, kuriems pasiseka po vienos suei…

    gal kvaila manyti kad pasiekiau jau tą lygi, kad viskas įveikiama tačiau visa neštuma jaučiuosi būtent taip. Visiškai nera jokios baimės gimdyti, tokia pilnatvė ir supratimas savo kūno, o kartu ir tos mažos gyvybės manyje.
    Linkiu isoms moterims tai patirti - visus tuos pabudimus dėl spyriu pilve, negalėjimą normaliai nusiskųsti kojas, nuolatini maudimą pilve, iššukį - užrišti batus, vyro ranką ant pilvo ir jo išpūstas akis kai ir jis jaučia tą savo dukrą, kalbina ja ir bando išjudinti, kai ji miega ir neatsišaukia į jo pabaksnojimus. Man negaila neivieno cento, nei vienos adatos, tabletės, operacijos ir ašaros kurias padėjau šiame kelyjė dėl visų šių momentų

    6
22. 

    

    2022.05.16 12:37 (prieš 3 m.)

    Labai jautrią temą gvildenat.
    Skaitydama daugelyje postų mačiau save. Džiaugiuosi, kad pagaliau praėjau visus tuos išvardintus gedėjimo etapus. Dažnai galvodavau, kad nevaisingumo metai buvo patys juodžiausi, kokie tik gali būti ir šį etapą norėčiau ištrinti iš savo gyvenimo. Tačiau žvelgdama į prisiminimus apie pirmus planavimo mėnesius ir matydama kokia tada buvau, supratau kokią "skūrą" ši patirtis užaugino ir kokia stipria asmenybe tapau. Daugelį dalykų pamačiau visai kitom spalvom, sutvirtėjom kaip pora, pagerėjo santykiai, nusigludino visi "aštrūs kampai", kurie dar buvo likę ir tai pats didžiausias šios patirties pliusas. Ir nors dar nepasiekėme savo tikslo, iki kaulų smegenų tikiu, kad tai įvyks, nes rankų nenuleidžiam 🤎

    Kalbėti apie nevaisingumą reikia, nes žmonėms vis dar atrodo, kad užtenka pasiūlyti atsipalaiduoti. Svarbiausia atsargiai pasirinkti žmogų, kuriam norisi pasipasakot. Dažniausiai kitiems sunku suprasti kas tas nevaisingumas ir juo labiau jie nežino kaip tinkamai paguosti, vėliau neduoda tau erdvės ir vis smalsauja kaip sekasi. Ir vartoju būtent žodį "smalsauja", nes nuoširdžiai rūpi vienetams. Todėl man pati geriausia erdvė išsipasakoti yra čia, td, kur tikrai liksi suprasta, išklausyta, gausi stipriausią palaikymą ir kur visas vienija vienas bendras tikslas.

    5
23. Iceteate

    

    

    2 m. 4 sav.

    5 m. 3 mėn.

    

    2022.05.16 18:28 (prieš 3 m.)

    Jungiuosi prie jūsų temos. Pas mus šiek tiek kitaip. Su vyru pakankamai seniai esame, bet jis nenorėjo vaikų, kadangi iš pirmos santuokos turi vieną. Gal ne tai kad nenorėjo, bet nebuvo tam palankaus meto, tai tas tai anas. Kai jau galų gale sugalvojom kad reikia, tiek man tiek jam ne pirmą jaunystė. Na ir ką. Šnipštas. Metai laiko be rezultatų. Pradėjus domėtis, pas mane 3 stadijos endo, turėjau laporoskopija, pas vyrą turtas neblizgantis, o finale dar ir pks pas mane... Pavargau laukti ir tikėtis, nuolat pikta, visos aplink nesteja iš vaikuojasi, o man pyktis ima, negaliu žiūrėt į nėščias, į mažus vaikus, nenoriu bendrauti, taip skaudu atrodo. Ir kol viso to nepraeini, negali suprasti kokia koše vyksta galvoj. Nutarėm daryti ivf, tai šiuo metu laukiu mėnesinių, kurios kaip tyčia vėluoja... Su artimaisiais šita tema nekalbam, realiai be manęs ir vyro daugiau niekas nežino. O kartais taip norisi kažkam pasipasakoti be vyro. Tam, kas praėjo ta pati, tam, kas jautėsi taip pat.

    3
24. spurga

    

    

    4 m. 9 mėn.

    7 m. 1 mėn.

    

    2022.05.17 09:04 (prieš 3 m.)

    Mano su vyru nepastojimo stažas 8m, per juos buvo daug tyrimų, lp, papildų, būrėjų ir pan. Labiausiai nervuodavo mažai pažįstamų žmonių klausimai ko delsiam su vaikais kai senai santuokoje esame. Aš galvoju man karma atsisuko, nes aš jaunystėj lb jų nenorėjau, net po santuokos vyras įkalbinėjo nebesisaugoti, aš tiek bijojau tos atsakomybės už naują gyvybę. Na ir aišku, kai nesigavo tada jau ašaros. Paskui susitaikėm su tuo, įsigijom šuniuką, ir kai jau pasiryžom IUI, gyd.pasakė,kad su tokiu nepastojimo stažu tik IVF! Aš kažkaip to nepriėmiau, daug masčiau kol pasiryžau užsiregistruoti į vaisingumo kliniką IVF. Bet tada pakeičiau darbą ir pagalvojau, kaip reiks išsiprašinėti darbo metu, žodž.atšaukiau vizitą. Ir tik po metų naujam darbe vėl pasiryžom registruotis IVF. Na ir toliau viskas kaip sviestu patepta. Pirmas vaikas iš pirmo karto, antras taip pat. Turim dar šaldytų embrionų, pasvajoju apie 3 vaiką, bet gal gana, finansai nebeleidžia. Beje, didelių problemų pas mus nebuvo, vyro rezultatai prie prastesnių tik.

    3
25. 

    

    2022.05.17 10:19 (prieš 3 m.)

    Laputė1 parašė:
    gal kvaila manyti kad pasiekiau jau tą lygi, kad viskas įveikiama tačiau visa neštuma jaučiuosi būtent taip. Visiškai nera jokios baimės gimdyti, tokia pilnatvė ir …

    Kaip aš jums pritariu ir kaip laukiu visko, ko kitos taip bijo: noiru, kad mane pykintų, noriu vemti, noriu alpti, noriu neužsirišti batų, norų važiuot į ligoninę gimdyti! Noriu nemiegot naktimis, dėl kūdikio, noriu neturėt kada išsiplaut galvą ar pavalgyt. Noriu visų etapų, kuriuos atneša gyvenimas užsimezgus naujai gyvybei, net ir tų nemaloniųjų.

    Todėl kaip sunku klausyt tokių skundų kaip: oi aš du vaikus turiu, neturiu laiko tam ir anam, ak kokia aš vargšė, oi kaip tau gerai, kad gali paskaityt knygą, oi kaip norėčiau būt vyru, kad nereiktų gimdyti, ir t.t. ir pan. Man rodos moterys, kurioms pavyksta iškart ar net netyčia ir moterys, tokios kaip mes - gyvena šiek tiek skirtingose planetose

    5
26. Catsy

    

    

    3 m. 8 mėn.

    

    2022.05.17 11:34 (prieš 3 m.)

    koryna parašė:
    Kaip aš jums pritariu ir kaip laukiu visko, ko kitos taip bijo: noiru, kad mane pykintų, noriu vemti, noriu alpti, noriu neužsirišti batų, norų važiuot į ligoninę g…

    na aš kažkaip nustojau pavydėti joms ;) visoms savo duota - kažkam iš pirmo karto, kažkam po medicininio kryžiaus kelio. tas visinis skausmas susipynęs su pavydu ir nesibaigiančiu "kodėl aš?" žiauriai ištampo nervus. Paskutinius 2-3 metus iš visos širdies džiaugiausi visais aplinkoje gimusiais kūdykiais, mielai juos ciucuodavau kai tik pasitaikydavo galimybė. Manau tai irgi buvo sekmės rodikliu, nes nustojau kaltinti pasaulį dėl savo nesekmės, pavydėti, pyukti ant kitų. Susikoncentravimas ties savo keliu yra svarbiausia

    8
27. Zauza

    

    

    ? 4 m. 10 mėn.

    

    2022.05.17 13:06 (prieš 3 m.)

    koryna parašė:
    Kaip aš jums pritariu ir kaip laukiu visko, ko kitos taip bijo: noiru, kad mane pykintų, noriu vemti, noriu alpti, noriu neužsirišti batų, norų važiuot į ligoninę g…

    Gal nuskambes negraziai (tikrai nenoriu izeisti), bet kol zmogus nera toj padety jis neturi teises komentuoti apie ta busena, kalbu is patirties. Mano drauges su vaikuciais, o as pirmo susilaukiau tik 37m. (su pastojimu nebuvo problemu, tiesiog taip viskas susikloste) ir galiu pasakyt, kad as irgi pagalvodau visko kai jos dalindavosi kaip jauciasi ir pan., bet dabar galiu pasakyt, kad as ju nesupratau tuo metu (nors buvau 100%, kad suprantu). Supratimas atsirado tik tada kai pati tapau mama. Naturalu, kad jus ima pyktis, bet esamos mamos nekaltos del to kas vyksta jusu gyvenime ir nera cia ko ju kritikuoti

    8
28. 

    

    2022.05.17 14:56 (prieš 3 m.)

    Na jūs mane gal neteisingai supratote, aš niekur nesakiau kad piktuoju pavydžiu ar kritikuoju jas, tik sakau, kad man sunku girdėti, kad - aš be vaikų tai laiminga, laisva ir pan (kai esu "laisva" visai ne savo noru), arba pasakymai "kai turėsi vaikų - suprasi". Norėčiau ir turėti, ir suprasti.

    Taip pat aš neteigiau, kad jas suprantu, aš sakau, kad begalo noriu suprasti, ir visa tai, net sunkiuosius momentus - pasirengusi priimti.
    Visus aplink esančius vaikučius myluoju, nešioju ir žiūriu ne skausmo, o laimės akimis.
    Kaip nesiskundžiu niekam - kaip man sunku, jog nepastoju, taip man nemalonu ir nesuprantama, kad kažkas skundžiasi, jog turi vaikų

    1
29. Zauza

    

    

    ? 4 m. 10 mėn.

    

    2022.05.17 15:18 (prieš 3 m.)

    koryna parašė:
    Na jūs mane gal neteisingai supratote, aš niekur nesakiau kad piktuoju pavydžiu ar kritikuoju jas, tik sakau, kad man sunku girdėti, kad - aš be vaikų tai laiminga,…

    Ateis laikas, turesit ir suprasit😊
    Nemanau, kad kuri nors mama skundziasi, kad turi vaiku🤭Motinyste nera lengva, bet 99% mamu nekeistu jos i nieka, net ir zinodamos kaip sunku kartais gali buti😊

    3
30. 

    

    2022.05.17 15:29 (prieš 3 m.)

    Na tiesiog turėjau omenye, kad mane skaudina kai girdžiu: tau GERAI, nes... ką tu veiki, jei neturi vaikų ir pan. Drįstu sakyti, jog kaip aš nesuprantu jų, jos nesupranta mano bėdų ir jausmų, kaip ir skirtinga priėmimą laukiančių iššūkių: kai kas jų bijo (tai nėra blogai), bet kažkas net ir jų laukia/nori. Tą ir norėjau pasakyti palygindama dvi planetas.

    Kažkaip matyt neteisingai išsireiškiau, jei pasirodė, kad noriu kažką įžeisti.

    2

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!