TV
Niritė parašė:
Jo, vakar aš irgi vienkryptį susidėliojau. Ačiū ;) Tik jame problema turi būti nesubalansuotos imtys pagal kažkurį veiksnį, o su didelėmis imtimis laikoma, kad turė…
Neturiu per telefoną priėjimo prie straipsnių, tai negaliu paieškoti. Kažkur kažką esu mačiusi, kaip kūdikių kraujyje ieškojo antikūnių ir nerado. Galbūt šitam būtų atsakymas: https://www.medscape.com/viewarticle/845723
Arba gal šitam yra nuoroda, kuo remiamiasi rašant, kad žmonėms kitaip nei gyvūnams: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0264410X03003360?via%3Dihub
Pasikelsiu kada dar straipsnius, kuriuos esu išsisaugojus. Jei ką rasiu, parašysiu.
Šiaip gan jautrus šitas klausimas, manau. Juk priklausomai nuo atsakymo skiepyti reiktų arba tik nėštumo metu, arba galima ir pagimdžius. Tiesa su kokliušu rašo, kad kmunitetas stiprus po 14 dienų po vakcinacijos. Ale neišeina tiek laukti su naujagimiu, pavojinga.
***
O ką Jūs manot apie galimybę išnaikinti tymus? Visur eskaluoja, kad tymai grįžta dėl neskiepijančių ir kad jei visi skiepytų, jau seniai būtų išnykę. Koks čia to išnykimo pagrindimas? Ar tymai gyvena tik žmoguje ir sustabdžius transmisiją dingtų? Bet ar tikrai įmanoma ją sustabdyti, kai vakcina nėra šimtaprocentinė, o žmonės nesirevakcinuoja? CDC pateikiama oficiali informacija tokia, kad prieš įvedant MMR skiepą 196x metais (ar 1959) buvo stipri tymų sirgimo banga ir pagal telefonines apklausas nustatyta, kad iš tuo metu gyvenusių virš 95% (ar 93, bet tikrai labai labai aukštas procentas) žmonių įgijo imunitetą. Ir tada pradėjo skiepyt. Atrodo, idealios sąlygos išnykti tymams. Bet neišnyko. Tokiam kontekste piktina mane, kad tiek daug dėmesio skiriama paskiepytųjų procentams.
***
O toliau kalbant apie priežastingumą ir sąsajas, tai... ne, tikrai ne imties nesubalansuotume visa esmė. Mano surašytuose skaičiuose nemanau, kad kažkoks ypatingas disbalansas yra. O skirtumas didžiulis. Pastebėjau, kad internete pateiktuose pavyzdžiuose dažnai aiškinama, kad va, kaime mažiau žmonių ir dėl to matom paradoksą. Bet taip yra ne dėl žmonių skaičiaus, o dėl confounder’io. Tik tiek, kad jeigu confounder’is didelę įtaką daro tik labai mažai daliai/grupei, tada jį labai sunku surasti. Tokio stiliaus epidemiologiniai tyrimai tiesiog parodo, kad nėra didelio masto problemos.
Mačiau, minėjot danų tyrimą. Man jis nepatinka. Duomenų valymo procedūra kažkokia neaiški, nes po jos pradingsta 3 ar kiek ten autizmo atvejų, bet kas konkrečiai “nešvaru” su jais, lieka neaišku. O rezultatams poveikis akivaizdus. Kažkada buvau rašius ir daugiau pastebėjimų, bet nebeatsimenu 
Aš manau, kad statistika ir ekonometrija juda kiek greičiau nei jų pritaikymas kitose srityse nei ekonomika. Medicinos srityje visi tie “aukso standartai” mano akimis yra kiek sustagarėję. Kažkas kažkada nustatė ir visi taip daro. Jei padaroma kitaip - gaunama kritika. Metaanalizės vis dar kaip “dievas”. Nors statistikai jau seniai skalambija, kad nieko panašaus. Kad 30-60% metaanaliių yra nepatikimos. Galimų problemų su jomis ne viena. Bet visi daro, nes taip visi daro... Aišku, tos srities specialistai dargi fokusuojasi į savo reikalus, o ne į tai, kaip čia patobulinti modeliuką.
Aš asmeniškai norėčiau tyrimo su paneliniais duomenimis, kad būtų galima vertinti ne tik sąryšį laike, bet ir cross-sectional. Ir kad būtų skirstymas ne į vakcinuoti vs nevakcinuoti, bet pagal konkrečias iš skiepų kylančias rizikas, pvz., sukauptas aliuminio kiekis, dūrių skaičius, konkrečių vakcinų kiekis. Plius visos kitos charakteristikos, kiek įmanoma aprėpti, kurios gali prisidėti prie skirtingo atsako. Ir po to pasirūpinti, kad kintamųjų gausa neiškreiptų rezultatų. Norėčiau, kad iškart tas pats metodas būtų pritaikytas skirtingoms šalims, o ne tai, kad ale tą patį patvirtina kolegos mokslininkai, bet inplementacijos detalės lieka neaiškos. Buvau pasišovus pati įdomumo dėlei pamodeliuoti laisvu laiku. Deja - o kurgi tokius duomenis gauti? CDC duoda deStefano et al (2014) naudotus, bet tik su research proposal... deStefano kažkada norėjau panagrinėti, tai metodologijos dokumentas šimtai lapų. Tipo viskas skaidriai ir išsamiai. Nors realiai gaunasi labiau “kniskitės, jei turit laiko...”. O dar kai pagalvoji, kad ir vakcinos keitėsi laikas nuo laiko...
Taip pat sąryšis sąryšiu, bet reikia ir kažkokio mechanizmo, kuris paaiškintų, kaip viskas vyksta. Internete sklando ar tai 75 straipsnių sąrašas, kuris vienos pusės pateikiamas kaip įrodymai, jog skiepai sukelia autizmą. Taip pat sklando kitos pusės pateikiami komentarai, kodėl nė vienas iš tų straipsnių nieko nepasako. Dalis komentarų sako “junk science” ir daug kur tas tiesa. Bet yra tokių, kurie neįtikina iki galo (pvz., negeras, nes in vivo, negeras, nes neatkartoti rezultatai). Ypač kai kalba eina būtent apie mechanizmą tiriančius straipsnius. Taip, toks tyrimas pats savaime neįrodo ryšio, bet naudingas supratimui, tolesnių hipotezių formulavimui. O mainstream mokslininkai tiesiog atmeta.
