Labas vakaras. Reikia patarimų nuo ko pradėti, nes noriu eiti šiuo keliu viena be pagalbos prašymų iš artimųjų ir jų skaudinimo. Su vyru esame 4 metus kartu, turim 5men vaikutį. Vyras visada turėjo problemų su alkoholiu, tačiau pradžioje nesureiksminau, nebuvo jos gilios, tiesiog vienišiaus gyvenimas - draugai, alus, degtinė, linksmi savaitgaliai. P3r šiuos metus yra pasikeitimų - santuoka, vaikas, būsto paskola. Alkoholis didžiulė bėda mūsų šeimoje - negeria darbo dienomis, šitą jau esu išsikovojus. Bet savaitgaliai, išvykos - visada. Jis taip atsipalaiduoja.. Ir nemato problemos. Tada kartais problemą pamato, kai teises atima, sudaužo mašiną, kai reikia kviesti isblaivyt, kai į darbą nenueina. Skamba baisiai, kaip dabar rašau.. Iš visko traukiu aš. Nėra jis degradas, tikrai ne. Bet problemų turi. Buvo pripažinęs, nuėjo į priklausomybių centro, kai pamate kokie ten žmonės lankosi, pabėgo ir daugiau negrįžo... Apie pažadus turbut nereikia kalbėti. Turbūt suprantat, kad buvo jų milijonas ir lygiai tiek visi sulaužyti. Paskutiniai 2 įvykiai - prieš dvi savaites kelioms dienoms išvažiavau pas tėvus, negana to, kad jis prisigėre, kitą dieną iš ryto vėl pataisė sveikatą, apkaltino mane, kad aš esu bloga boba, nes kas šitaip išvažiuoja iš palieka vyrą.. Nesvarbu, kad jis važiuoja žvejoti į užsienį savaitei, padeda draugui parsivežti krovinį 4 dienas, kad šiaip žvejoja kada nori, viskas tame gerai. O aš negaliu išvažiuoti kelioms dienoms pabūti pas tėvus. Na žodžiu, eilinį kartą patylejau, susitaikėm. Eilinį kartą aptarėm kiek yra normalu gerti ir pan. Vakar atvažiavo draugai, alus liejosi laisvai.. Nežinau, išgėrė kokius 8 butelius gal. Draugai išvažiavo, aš jo nepriėmiau miegoti, nes miegam kartu su vaiku lovoje, miega svetainėje. Žinoma, kad jis gėrė svetainėj toliau. Dabar pripažistu, kad turbūt turiu koalkoholizma. Aš pasiutau pabudusi, trenkiau jam su buteliu, aplaisciau vandeniu, pastumiau, ispyliau alų ir pan. Skaudžiausia, kad vaikas už sienos... O aš dėl jo nesugebėjau susilaikyti. Žodžiu, aš kalta dabar dėl visko, nes jis tik norėjo ramiai prie TV išgerti alaus. Suskaičiavau, išgerta 13 butelių... Aš nebegaliu, aš esu palaužta psichologiškai. Nenoriu gyventi su tokiu žmogumi ir auginti vaiko. Bijau. Gaunu šiuo metu nepilnai 500e, išgyventi neįmanoma nei liekant bute ir mokantis mokesčius pačiai, nei kažkur nuomotis, nes kainos dar didesnės. Aišku, jis yra bjaurus žmogus, viską padarys, kad man būtų tik blogiau ir priešingai nei aš noriu. Dabar man reikia stiprybės vėl nesitaikyti ir padėti tašką. Del vaiko, kuriam reikia saugumo, o jo su tuo vyru nėra. Ką daryti? Kur kreiptis pagalbos? Kaip nepalūžti ir negrįžti atgal? Retai kuris draugas žino ką nors, nes man baisi gėda pasakoti, aš tyliu ir kenčiu. Tėvams meluoju, kad viskas gerai, kad negeria dabar ir pan. Dar neturiu nei 30 metu, o jaučiuosi lyg patyrus būčiau tiek blogo. Noriu pabėgti, noriu saugaus ir ramaus gyvenimo. Kad ir skurdaus, bet žinant, kad namuose nėra alkoholiko. Padekit, patarkit

- Straipsniai
- Vaiko sveikata
- Vaikų vardai
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Laikas mokyklai
- Vaiko auklėjimas
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Fizinė ir motorinė vaiko raida