Net nežinau kaip tiksliai nusakyti temos pavadinimą. Dukra (3.5) visada buvo labai drąsi, sosiali, einanti į kontaktą, mėgstanti žmones. Ji puikiai ir daug kalba lietuviškai, tačiau su norvegų kalba sudėtingiau. Ji vyriausia savo darželio grupėje, ilgą laiką ji "priklausė" 5 draugų būreliui, kurie puikiai sutarė. Tačiau pastebėjau, kad ji paskutiniu metu pradėjo žaisti ir būti su pačiais mažiausiais metukų laiko vaikučiais. Auklėtoja per foreldremøte pasakė, kad jai pasidarė per sunku dėl kalbos barjero būti su senais draugais, nes jie pradėjo žaisti daugiau žodyno reikalaujančius žaidimus. Todėl ji dažnai atsitraukia ir būna su tais, su kuriais nereikia kalbėti. Arba apskritai žaidžia viena. Taip pat ir esant viešumoje. Jeigu seniau su savo amžiaus vaikais pakakdavo kelių žodžių ir viskas eidavosi puikiai, tai dabar ji jau stringa ir nebegali pilnavertiškai dalyvauti žaidimuose. Keista ir liūdna matyti, kaip iš super drąsios ir socialios ji tampa drovuole ir pasimetusia. Su lietuviais vaikais taip nebūna ir ji puikiai žaidžia kartu. O aš nežinau ar visa tai palikti laikui ar kažkaip įsitraukti?
Ar jūsų vaikai susiduria su tokiais kalbiniais iššūkiais?
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







