Sveikos. Laukiu kažkoki oatsakymo gal būt iš Jūsų patirties... Su vyru jau metai laiko esame atitole, vyras man nieko nepadeda su buities reikalais ar su vaiko auginimu, nes jo pasiteisinimas - daug dirbu , o cia tavo pareiga priziureti vaika ir tvarkyti namus, jis grysta 18h is darbo, prie televizoriaus prasedi iki 23-24h, tai tikrai yra pakankamas laiko tarpsnis man kazka padeti del buities ar del vaiko, bet ne jis nieko man nepadeda. Man irgi sunku vienai, man irgi reikia poilsio tiek nuo buities tiek nuo pacio vaiko, bet jis to nesupranta. As buvau su juo kalbejusi jis pareiskia sunkiai jis dirba, o kas man cia sunkaus visa diena namuose praleisti. Atejus savaitgaliui irgi mieliau renkasi isejima su draugais po barus grysta paryciais prisigeres, tai visa kita likusi savaitgalio diena yra praleista lovoje nes bloga, kai prasau kazka padaryti iskart gaunu manipuliuojancius sakinius kaip ,, ir vel specialiai erzini kai man bloga” ,,as pavarges” ,, atstok su savo proto knisimu kaip visada “ , vietoj to , kad galejome mes kazkur visa seima nuvaziuoti , nueiti, jis labiau pasirinko varianta su draugais isgerti buteli.
Kai prasau pasiimti laisva diena , kad galeciau nueti susitvarkyti savo moteriskus prioritetus, i kokias nors proceduras visada yra pasakymas , juk reikia dirbti isko mes gyvensim, nera laiko ir tt.. ka daryti nebesijauciu laiminga, apie imtymuma isvis patyliu..Nepamenu, kada buciavomes.. Realiai net nebebendraujame kai grysta is darbo i telefonus sulendam, neskiriam laiko pokalbiui, o jei pradedam pokalbi visada susipykstam ir gaunasi taip kad as vistiek lieku kalta, nes jam atrodo kad mano pasakyta nuomone yra nesvarbi ir as zlugdau jo visus planus, stumiu zingsniu ji atgal...Ar cia tikrai jau rodiklis skirtis, ir kad nebegyventi su juo ?
Aš neturiu draugių ir aš niekur neišeinu, todėl jis visada nurašo savo išėjimus ir mano pretenzijas, kaip ,,aš nekalltas, kad tu neturi draugių ir niekur neišeini, todel pavydi kad aš iseinu ir tau skauda sirdi", man taip yra pavydu, kad jis iseina bet ne delto kad as negaliu daryt to paties, o todel kad jis renkasi mieliau draugus už mus. Ir aš daug kartu jam esu sakiusi, kas man nepatinka, kodel nepatinka, tikrai nesu ta moteris kuri tyli ir neissreiskia nei savo nuomones nei savo pasipiktinimu. Neįsivaizduoju ką daryti, kai sakau, kad mums gal vertetu skirtis geriau nei buti tokiose santykiuose, jis visada sako nu tai gerai skirkimes kas tave laiko, juk cia tu esi nepatenkina , o ne aš. Tai dar labiau išmuša iš vėžiu ir toks jausmas kad aš jam esu dzin ir kad net nepasigestu jei iseitumem. Labai gaila, nes vaikeliui dar tik metukai, nesinori kad vaikas augtu be tecio (nors kai pagalvoji taip ir auga, nes jokio demesio), bet nesinori ir kad vaikas namuose toki pavyzdi matytu. Bet turiu problema, neturiu nei finansu, nei kur iseiti. Na galiu eiti pas savo mamos i buta, jis laisvas, bet jis giliame kaimelyje kur net netureciau ten kur dirbti... Laukiu jusu patarimu ka daryti.. Gal vertetu apsilankyti pas psichologa del sios painiavos net neisivaizduoju..