2021.12.11 13:54 (prieš 4 m.)
Sveikos, pas mane su vyro nesitvarkymu irgi buvo problema. Įsipratęs buvo kad motina viską už jį padarydavo, o jei ne duok d lėkštę išplaudavo tai nubučiuotas būdavo kad ojojoj. Augo toks vienturtėlis lepūnėlis. Kur aš tuo tarpu augau padėdama tėvams ūkyje nuo mažens ir tai nieko už nieką negaudavau o jei per ilgai į vieną tašką užsižiūrėdavau tai dar ir per užpakalį užpliekdavo.
Žodžiu, su vyru augom skirtingai, aš įpratusi visur viską daryti viena, kaip sakant triūsti pagalbos neprašant. Vyras įpratęs kad jam nieko nereikia daryti, jokių įsipareigojimų su tėvais augdamas neturėjo.
Susipažinom, greit tapom jauni dviejų vaikų tėvai, na ir prasidėjo buitis. Pykčių buvo įvairių, dar prie to, esam abu greitai užsiplieskiantys. Aš, bute dar gyvenant viską darydavau pati, nuo maisto ruošimo iki vaikų maudymo. Jis iš darbo grįždavo ir tik sakydavo "o laikas pailsėti" ir gulėdavo išsidrėbęs ant sofos su telefonu rankose. O kad aš 24/7 darbe būdavau tai jam buvo visiškai nė įmotais.
Viskas keistis pradėjo kai aš pradėjau keistis. Pradėjau vis mažiau daryti, vyras pastebėjo kad po lova kojinių jo vis daugiau ir daugiau (nustojau tiesiog kaip kokia debilikė rankioti) dabar susirenka jis, rūbus darbinius jei kur išmėtydavo, nerankiodavau net jei matydavau ir jei jis paskui leptelėdavo kur jo darbiniai rūbai, gal kartkartėm ar neišploviau, pasitinkdavo jį mano šaltas atsakymas "jei į skalbinių krepšį neįdėjai tai vadinas neišploviau".
Ir dar įpratinau šūdukus iš kelnių kišenių išsiimti prieš dedant rūbus į skalbinių krepšį, pasakyta jam buvo taip "aš tavo snarglinų nosinių netraukysiu iš kišenių". Nepatiko jam taip ,bet kai kelis kartus dovanų kišenėje rado išplautus pinigus na matyt išplauti pinigai nepatiko labiau, nei graibstyti snarglinas savo nosines 
Susideda dabar rūbus visus kur reikia ir taip kaip reikia.
Su maisto gaminimu irgi, pasakiau jam kad kai gaminu pietus ir jis namie, lai eina su vaikais užsiimti. Dar to be trūko kad aš ir pietus gaminčiau ir vaikus linksminčiau o jis gulėtų išsidrėbęs. Nepatiko iš pradžių jam taip bet kai pietums atsibodo valgyti vien kokius pusfabrikačius o norėjos jam šilto naminio maisto pradėjo ir daugiau laiko su vaikais leisti.
Dabar gyvenam name tai jo darbai be ėjimo į darbą yra tokie: apsipirkimas, šiukšlių maišų išnešimas, kai baigiasi dujos nuperka ir pakeičia dujų balioną, pečiaus kūrenimas, malkų kapojimas, Pavasarį ir vasarą bus dar daugiau jam darbų, šiltnamio statymas, augalų laistymas (kai aš laiko neturėsiu), dirvos išdirbimas, skalbinių džiaustymas (kai aš laiko neturėsiu), dar laukia jo remonto darbai. Tai dabar mano vyras kaip sakant įdarbintas.
Juokiuosi kad mano vyras susirado mane angelėlį gailinčią visų ir besitvarkančią visų prišiktus kampus, bet su savo tinginyste palaužė man sparnus tai tenka dabar man skraidyti ant šluotos
Bet jo bjauri tinginystė dar kartais išlenda. Pasakė čia man prieš kokias dvi savaites kad jei padariau pusryčius vaikams ko nepadariau ir jam. Dabar tik išmokau jo tokius monus nuleisti juokais, pasižiūrėjau įdėmiai į jį ir pasakiau "kaip matau rankas, kojas turi, nesėdi invalido vežimėlį, eik ir pasidaryk". Vaikai tai išgirdę pradėjo juoktis, aš irgi o būtumėt mačiusios kai suprato ko prašo bene 30 metų vyras tai jam net akiniai iš gėdos susitraukė
Paskui išlindo iš virtuvės ir tyliu balseliu gražiai paprašė kad padėčiau omletą apversti keptuvėj. Nemoka matote suaugęs vyras net omleto apsiversti į antrą pusę 
Gerai kad moku įjungti pozityvą nes be pozityvo ir su tokiu vyru tai toli tikrai būčiau nedavažiavusi ir seniausiai jau būtumėm išsiskyrę.
Tai kol kas praminkiau savo vyrą iki tiek, gal po kokių metų ar dviejų ir omletą išmoks apsiversti pats, kas ten žino
kodėl negalima gyventi ir gerbti savo mylimo žmogaus, pasidalinti rūpesčius...
O kaip ten toje patarlėje: Viltis durnių motina, o mes jos vaikai😅💐🙈
