2018.01.12 22:57 (prieš 8 m.)
Džiaugiuosi, kad dauguma nežinote ką reiškia patirti psichologinį spaudimą gimdant...
O man teko. Prieš 4metus. Akušere ar ne nuotaikoj ar ką. Bet elgėsi super nemaloniai. Man labai skaudėjo. Neleido gulėti. Liepė tik vaikščioti. Nu dzin. Kaip pirmakartei veikla ėjosi pakankamai vadovėliškai. Nieko per daug greito. Bet... ji man kartojo "nepagimdysi. Reikia skatint" bjauriu tonu ir šaltom akim... gerai, kad šalia buvo daktarė. Jis palaikė. Sako "dar palaukim"... (bet tas "nepagimdysi" smarkiai kirto per pasitikėjimą savim ir tikrai turėjo neigiamos įtakos visai likusiai gimdymo eigai..:/ ) tiesą sakant man dingo sąrėmiai... paaiškinimą gavau iš kitos akušerės- nervinė įtampa... man neskaudėjo. Stangų nebuvo. Liepė stumt. Kaip? Juk aš "kakų" nenoriu?!! Žinoma.. to pasekoje užgulė pilvą ir greičiausiai pasitelkė vakuumą. Mergaitė atėjo sunkiai. Bet ačiū Dievui viskas gerai.
Akušerė rėkė net ant mano vyro (dar negimdžiau). "Nestovėk ten! (Šalia manęs) kas tau darosi?!! (Jam baisiai skaudėjo nugarą.tuo metu buvo uždegimas)
Kai pagaliau pagimdžiau ir vaikutį padėjo ant krūtinės, akušerė ir dar kita mano vaiką išvadino višta ? užtai, kad vos užgimusi neima krūties. Tai pats žiauriausias gimdymo išgyvenimas...iki šiol..
Na ir kai siuvo, šliūklštelėjo tiesiai iš buteliuko spirito ir sarkastiškai klausė "skauda? ?" pikdžiugišku tonu...
Paskaitose ji atrodė labai maloni. Kas nutiko? Gal pasigedo kyšio?
Tai va....
Į tą pačią gimdyklą grįžau po 2 metų. Kita akušerė ir viskas ėjosi kur kas geriau... Sužinojau ką reiškia stangos ir normalus gimdymas ☺ ir malonus elgesys.