Lūšiukė parašė:
Mano patirtis panasi tik man tada 9 metai buvo o brolis nuo mazdaug menesio. Mokejau padaryti misini, pakeist pampersa ir auginom su kitu broliu, kuris uz mane jaun…
Aš ir sesę auginau... palikdavo man prižiūrėt nieko net neklausdavo. 10m skirtumas. Dabar kai savo turiu atrodo kaip įmanoma tokį leliuką palikt kitam vaikui, bet va tėvam baisu nebuvo.
Bet realiai tik va dabar po truputį pradedam bendraut normaliai. Aš ir už mažesnį skirtumą tarp vaikų...
Vaikas tai atsakomybė, tai taip pasitikėt pašalpom, oj oj. Aš nesuprantu.. pas mus vaikas nebuvo planuotas, ta prasme taip, kad va viską turim, darom vaiką. Taip gavos. Bet pirma mintis nebuvo ai tai kaip nors, valstybė tėvai duos. Abu dirbom, kai išėjau į dekretą ėjom į krūvą kursų, skaičiau knygas, straipsnius, apie žindymą, primaitinimą, auklėjimą ir n dalykų. Ir vaikas buvo be proto laukiamas ir tam ruošiamasi!
Aš netikiu pašalpom, loterijom, palikimais ar kad kažkas kažką duos, mama visada sakė, jei nori kažko - eik užsidirbt. Viskas elementaru ir paprasta.
nori vaiko - ruoškis jam.







