Dauguma pasakų man nepatinka. Jos visos senos, turbūt iš tų laikų, kai vaikus gąsdinti buvo norma. Tai ko norėti.
Bet šiaip Olandijoj pilna apskritai vaikiškų knygučių, su gražiom istorijom. Mes tokias perkam ir skaitom.
O iš lietuviškų man arba kai kurios verstinės įtinka, arba pati kuriu. Mano vaikas dievina klausytis, kaip jis ėjo pas senelį ir močiutę, kartu vaikščiojo miške ir pan. Nieko ypatingo, vaizdeliai iš gyvenimo, kartais kokį pamokymą įpinu ar pastebėjimą, kartais kokią savybę pabrėžiu. Aj, vos nepamiršau, turim dvi P. Mašioto knygutes - va tos tai super (nu išskyrus kad daug kur piemenėliai figūruoja ir atskirtis vaizduojama). Ir Vytės Nemunėlio apie Meškiuką Rudnosiuką eiliuota. Daugiau gerų man po ranka nepakliuvo.



Mano dvimetis nenormalus ar jie visi tokie... Yra du variantai dienos scenarijaus arba as visa laika bendrauju …





