Didžiulis kaltės jausmas vaikui susižeidus

1. 

   

   2020.06.27 14:14 (prieš 6 m.)

   Vakar mano metukų vaikas nukrito nuo kėdės ir prasikirto smakrą bei su šaknim išsimušė priekinį dantį. Viską susiuvo, vaikas linksmas, gyja puikiai, bet mane beprotiškai graužia kaltė, kad nepagavau jo krentančio (nelabai įmanoma buvo, sėdėjau ant lovos per kelis žingsnius), kad nenumačiau, kad gali nuskristi ar dar ko nepadariau, kad užkirsčiau kelią nelaimei. Be to, šiandien visą dieną krūpčioju nuo staigesnio judesio, vis gaudau net tiesiog einantį vaiką, kad tik vėl kas nenutiktų, neužsigautų, nepargriūtų. Neleidžiu beveik nieko daryt, nes visur matau pavojų. Jau net jam atsibodo, stumia į šoną ir nori eit žaisti kaip anksčiau. Pažiūrėjus į nuotraukas senas, kur vaikas šypsosi dar su visais dantimis ar paskaičius kažką apie dantis net pilvą sutraukia, kad va, tokią gražią šypseną turėjo,o dabar iki kol nuolatiniai išdygs bus bedančiukas. Ir dar su randeliu ant smakro. Kas kelias valandas ašaros pradeda bėgt pačios. Kaip susidoroti su jausmais? Ar kada praeis beprotybė ir galėsiu leisti jam laisvai gyventi?
2. 

   

   2020.06.27 14:31 (prieš 6 m.)

   O tai dantuko neprigydė? Juk paprastai tokius dalykus pavyksta sutvarkyti ir dantukas prigyja.

   O dėl viso kito, reikia laiko jums nurimti, viskas šviežia. Toliau bus darbas su savimi. Mes negalime visur būti su pagalve ir ją laiku spėti pakišti. Atleiskite sau, su laiku nurimsite. Atsitiko kas atsitiko, bet svarbiausia viskas kaip ir neblogai, sugis ir pasimirš! Be to visko drausti dėl savo baimių jūs negalit, nes traumuosit vaiką ir gadinsit jam viską su baime ir nepasitikėjimu. Tebūnie jums tai pamoka, kad būtumėt budresnė ir numatytumėt tris žingsnius į priekį. Jūs nesate bloga mama, tiesiog taip nutiko. Pasistenkite nurimti. Aš žinau, kad sunku, bet neplakite savęs kiekvienam žingsny, aš taip darydavau irgi, kai vaikas vis iš lovos ant galvos nukrito, kelis kartus. Bliaudavau ir kaltindavau save. Po to nustojau ir tiesiog buvau atsargesnė! Vaikas karstosi visur, yra labai judri, aktyvi, nedraudžiu, nors bijau, bet visad būnu šalia ir kaip sakiau, numatau į priekį galimas grėsmes.

   2
3. 

   

   2020.06.27 14:34 (prieš 6 m.)

   Tiesa, vaikelis augs ir kiek kritimų bus dar, pas mus nespėja mėlynės nugyti, randasi naujos :)) tiek judesio! Bet visi taip augom ir užaugom. Viskas gerai

   2
4. 

   

   2020.06.27 14:47 (prieš 6 m.)

   Ačiū!
   Ne, dantuko neprigydė,nors aš irgi tikėjausi, vežiausi seilėse, nes kažkada skaičiau, kad taip geriausia, bet tiesiog susiuvo danteną.
   Aš iki įvykio irgi daug leisdavau, tiesiog stovėdavau šalia ir gaudydavau jei ką. Iki vakar viskas buvo puikiai, gyvenimo be didesnių popų. Ir ant tos kėdės, nuo kurios nukrito, dažnai užlipdavo, pasėdėdavo ir parašydavo, kad nukeltumem. O va vakar kažkaip neatsargiai atsirėmė ir taip rimtai susižeidė. Gal kada ir praeis, kai tik gimė irgi visko bijojau, laikui bėgant sumažėjo baimės, bet dabar tai jaučiu kaip einu iš proto.

   2
5. 

   

   2020.06.27 15:44 (prieš 6 m.)

   ZiVal parašė:
   Ačiū!
   Ne, dantuko neprigydė,nors aš irgi tikėjausi, vežiausi seilėse, nes kažkada skaiči…

   Aš labai apgailestauju, kad jums taip nutiko, širdgėla, bet viskas praeis, tikrai. Su laiku ir kai liausitės save skalpavusi.
   Pabandykit pažiūrėt į tai ir iš kitos pusės, kad gerai, jog nėra rimtesnių sužeidimų, o dantukas išaugs po kiek laiko natūraliai viskas gerai, vaikas jaučiasi gerai, o jūs būsit akylesnė! Būkite sveiki ❤️

   4
6. AgnieteD

   

   

   Emilis 4 m. 4 mėn.

   Kamile 8 m. 1 mėn.

   

   2020.06.27 17:59 (prieš 6 m.)

   Suprantu jus. Kai mano dukrai buvo 5 men, nesiausi ziema ja i automobili po skiepu, uzkliuvau ir griuvau. Kazkaip pavyko pasisukti, kas smugis tektu man, susitrenkiau visa sona, bet uztat ne ant vaiko. Taciau vaikas issigando, apsisukau ir atgal i poliklinika, nes persigandau, kad suzalojau vaika. Ten apziurejo mergyte, ji apsiramino, jokiu suzalojimu nerado, man dave raminamuju. Del visa ko nusiunte i Santariskes pasitikrinti, vyras veze. Ten jau vaikas sypsojosi. Traumotologas apziurejo, sako, jus pati labiausiai cia susizeidusi, tik per isgasti nejauciat. Ir tikrai, kita diena, atslugus itampai, viska pajauciau. Aciu gydytojams, kurie tuo metu padejo siek tiek susiimti, nes pasake, kad mes mamos - paprasti zmones, galim paslisti, uzkliuti, neissilaikyti. Kaip ir visi kiti. Taip kad ir Jums patarimas nesigrauzti - jus negalite buti vienu metu keliose vietose, neturit 10 ranku ar akiu pakausy. Kad ir kaip noretusi 🤷‍♀️🤷‍♀️🤷‍♀️ esat gera mama, rupinates ir stengiates del savo mazylio kiek galite.

   6
7. 

   

   2020.06.27 19:22 (prieš 6 m.)

   Toks jau dalykas tas kaltės jausmas, atslūgs. Manasis metukų griuvo lauke, rodos nieko naujo, bet tą kartą prasiskėlė lupytę ir nuskilo dantis. Pamenu bėgau namo panikoj, kraujas bėga, vyras vietoj to, kad iškart imtis veiksmų leptelėjo "tai kaip taip nesužiūrėt", vėliau seneliams papasakojus irgi panašūs komentarai. Tris dienas prieš miegą verkiau, kad tikrai nesužiūrėjau, dabar vaikas tokiu dantim vaikščios, ir tą lūpa atrodė nekaip. Praėjo paskui tos emocijos, bet turiu pripažint kiek perdėtas atsargumas liko. Gal nereikia lygint, bet daug mamų paleidžia vaiką lėkti, karstytis, lipti ir ramiai tipena sau, o aš sparčiu žingsniu iš paskos, kad tik pagaut jei kojos susipins, slystels ar dar ką. Pati suprantu, kad nelabai realu kas kartą sugaudyti, bet vistiek ramybės neįgaunu. Gal kada nors atsipalaiduosiu 🙂 aišku tas atsargumas ne tik nuo vieno to atvejo, buvę ir daugiau, tik be didesnių pasekmių.

   2
8. AgnieteD

   

   

   Emilis 4 m. 4 mėn.

   Kamile 8 m. 1 mėn.

   

   2020.06.27 19:33 (prieš 6 m.)

   ririki parašė:
   Toks jau dalykas tas kaltės jausmas, atslūgs. Manasis metukų griuvo lauke, rodos nieko naujo, bet tą kartą prasiskėlė lupytę ir nuskilo dantis. Pamenu bėgau namo pa…

   As po to griuvimo isvis bijojau vaika nesti, jei tik galedavau, duodavau vyrui. Net ir dabar, kai vaikui jau 2 metai, nuolat ziuriu i kojas, kad tik kur nepargriuciau 🙀🙀🙀

   1
9. 

   

   2020.06.27 22:27 (prieš 6 m.)

   Ačiū, mamos Mūsų atveju visi žmonės aplinkiniai nekaltino manęs, dėl ko labai džiaugiuosi. Saugosiu dabar mažylį kiek įmanoma protingiau. Tikrai geriau jaučiuosi, ačiū visoms dar kartą

   2
10. Agnesiuke

    

    

    7 m. 8 mėn.

    

    2020.07.06 17:52 (prieš 6 m.)

    As visiskai taip pat jauciuos.mano.mergaite prasikirto pries menesi kaktyte.jauciaus klaikiai,nors viskas nutiko prie vyro,tad kaltinu ji iki siol.dabar tik.tikiuos kad randas sugis ir jo nesimatys,drauges vaikui siuvo smakriuka,po metu randuko jau nesimate.man iki siol skauda ziurint i randelo,bet reik tiketis nieko neliks per pora meteliu

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!