Ar susidūrėt su depresija ne tik gimus kūdikiui,bet ir jam paaugus,kaip tai pasireiškė,kaip viską ištvėrėte?

pupkius parašė:
Ar susidūrėt su depresija ne tik gimus kūdikiui,bet ir jam paaugus,kaip tai pasireiškė,kaip viską ištvėrėte?
Man su pirmu buvo ne kiek depresija bet gal lengva panika pora menesiu, bet vyras padejo labai. Eidavo i darba nemiegojas naktis kelis kad as issimiegociau ir diena galeciau istemti su vaiku. Dabar su antru tsi istisai stresas panika, neissimiegu, vyro jsu neprasau kad naktim krltusi kankinuosi viena pati ir bandau persilauzti. Nes nuo pat gimimo jei ne vienos bedos tsi kitos. Dabar jau trecia para prastai miega naktimis, prastsi valgo, dar kostet pradejo, vel pilvuka pust pradejo nes misinuka per ziopluma ne ta nusipirkau, nuo ranku diena nenulipa. Jeigu palieku guleti kol nueinu i wc ar kokio vandens atsigerti tai isirekia siaubingai. Na bet kazkaip stengiuosi nepanikuoti nes zinau kad geriau nuo to kad as isterikyosiu tam vaikuciui geriau nebus.
Mėnuliukai parašė:
Man su pirmu buvo ne kiek depresija bet gal lengva panika pora menesiu, bet vyras padejo labai. Eidavo i darba nemiegojas naktis kelis kad as issimiegociau ir diena…
Pas mane didesnis vaikas truputi,tai sios bedos jau praeje,bet yra kitu bedu,liko nemiegojimas,nenulipas nuo ranku,bet as pati jau nieko nebenoriu,is aplinkiniu vien tik nepasitenkinimas manimi,vyras amzinai priekaistauja,mama ir tas pats,as esu nieko nesuprantanti,nezinanti,nemokanti nevykele,o ir pasakyt nieko negaliu,nes vistiek as esu kalta del tokio elgesio,tai esu atsidurus tokioje aklavieteje,kai jau nebenoriu nieko
pupkius parašė:
Pas mane didesnis vaikas truputi,tai sios bedos jau praeje,bet yra kitu bedu,liko nemiegojimas,nenulipas nuo ranku,bet as pati jau nieko nebenoriu,is aplinkiniu vie…
Oj suprantu. Man taip buvo pries antra nestuma. Su vyru istisai pykomes del visko ir tuo paciu del nieko. Istisai prikisinedsvo visas mano kaskada padarytas klaidas kurios tikrsi atrodo kad nebuvo tokios didrles kaip jis jas ispusdavo. Ir jo sesuo viena labai kisosi i gyvenima musu nes labsi norejo mus isskirti bet nepasidaviau ir irodzisu ssvo tiesa. Padejau jo sese i tokia vieta kad dar ir dsbar atsargei su manim bendrsuja. O ir su vyru pradejom daug geriau sutarti ir dabar pasipykstam kai netutim ka veikt ir tai juoko forma. Del vaiku auginimo tai kai pirma pasigimdziau tai mama mano labai kisosi tsi as ts negerai darau tai ana. Supykus passkiau kad ne jri mane mokyti kaip vaikus auginti nes mane mociutd augino iki 4 metu. Aisku augino del to kad ta pati mama dirbt turejo kad mane islaikytu. Po to atsiprasiau mamos kad iskaudinau. Anyta visai nesikiso i gyvenima musu. O su vyru pykomes tol kol neisrekem vienas kitam ka galvojam ir kas skaudino. Ir mum tas issiliejimas labai pagelbejo nes paprasciausiai issikalbejom. Gal pas jus kitokia situacija nei pas mane buvo
pupkius parašė:
Pas mane didesnis vaikas truputi,tai sios bedos jau praeje,bet yra kitu bedu,liko nemiegojimas,nenulipas nuo ranku,bet as pati jau nieko nebenoriu,is aplinkiniu vie…
Nenulipimą nuo rankų gal išspręstų nešioklės įsigijimas? Aišku nžn kokio amžiaus jūsų vaikutis, gal išėjimai į lauką prablaško? Naujos veiklos?
Dėl kitų kišimosi: pas mane to nebuvo, nes esu griežto būdo, atsikertu ir nebelenda. Dėl vyro pasiūlyčiau palikti jį su vaiku, pradžiai dienai. Bet palikti be pasiruošimo, tegu ir maistą paruošia ir į parduotuvę nueina ir namų ruoša pasirūpina. Manau fantazijos apie vaiko priežiūros "atostogas" greitai atšoks.
o šiaip galiu pasakyti, kad viskas laikina, visi sedėjimai ant rankų, kėlimaisi naktimis. Jei auga sveikas tai svarbiiausia.
Na,man tie kelimaisi ir nesiojimai,kaip ir nieko butu,jei nebuciau taip psichologiskai pavargus. Merginos,ir as esu griezta ir atkertu,tiksliau budavo taip,o dabar pati saves nepazistu,tikrai esu kitas zmogus,gal pati save sumenkint pradejau kad va,neuzdirbu pinigu,nevaikstau issigrazinus,namai netvarkyti,matyt,viskas po truputi dejos. O mamai,jei atsikertu,tai pakreipia taip,kad ji tiek del manrs daro,o as esu nedekinga ir pan.nors niekad jos nieko neprasau,pati kisasi. Vyrui apie jo gimine isvis nieko pasakyt negaliu,ir siaip negaliu pykt,issiliet,neduok D dar ant vaiko supykstu,isvis tragedija. Pirmas vsikas,abiem sunku,kartais noretus bent ir kazko sulaukt palaikymo ne tik spaudimo. Del palikimo vyrui,na gal ir pamaitintu,bet butu ir namai baisus ir nemiegoje ir pikti abu ir tada mama imkis darbo butu😁
pupkius parašė:
Na,man tie kelimaisi ir nesiojimai,kaip ir nieko butu,jei nebuciau taip psichologiskai pavargus. Merginos,ir as esu griezta ir atkertu,tiksliau budavo taip,o dabar …
Man buvo taip po pirmosios gimimo,kai suvokiau kad tik sedziu namie,nieko nenoriu,t.y. norejau islekt kazkur,islekiu,jau greit noriu namo,nu tokia,pati nezinau ko noriu,daug su vyru pykomes,nes as nezinojau ko noret,galvojau eisiu visur su vaiku,su seima,o cia vyras darba dar pakeite,pagrinde naktim dirbo,dienom miegojo,namie jis budavo su vaiku kiek reikejo,nors ir nemiegojes,bet mane nervino,kad niekur neiseinam kartu,tai as viena isvaziuoju su vaiku,bet vel blogai,nes pavargstu ja tampytis...nu zodziu,o dabar jau su antra, as namie 4 metus is viso,viskas man gerai,pripratau prie tos busenos,ir su abiem isvaziuoju kur reik ir nepavargstu taip...tiesiog buvo ta busena su pirmaja,kur as galejau viena lekt,kur viskas priklause nuo mazytes,nu mano mama padejo paziuret,o anytai nepalikdavau,nes ji tai maitint bijojo,kad neuzspringtu,tai tik iki vietines pardes isleisdavo
pupkius parašė:
Na,man tie kelimaisi ir nesiojimai,kaip ir nieko butu,jei nebuciau taip psichologiskai pavargus. Merginos,ir as esu griezta ir atkertu,tiksliau budavo taip,o dabar …
Oi as vyra buvau viena karta palikus su pirmu sunum namuose viena kai jam buvo 10 men. Tai vyras sake nusizudys nes nezino nei ka daryt nes vaikas reke ir pieno dave ir supo ir vezime stumde ir pampersa bande keisti ir niekaip nesiseke nuraminti😄. Mano pirmas vaikas iki metuku buvo mamyciukas poto jau daugiau tecio vaikas buvo, o sitas tai ir labiau dabar pas mane buna, retai kada tetis susitare su mazium. Dabar kai pradejo vyras sakyt kad jis darbe pavargsta ir nori varyt pazvejoti tai ir apsipykstam sakau gali viena du kartus per savaite isvaryti o as sakau parom sj vaikais bunu. Pagrasinau kad paliksiu abu vaikus jam ir isleksiu su kokia sese i kina ar dar kur pasizmonet tai jau neissigasta. Sake varyk parsivesim mes nauja mama🤣. Nu dabar taip komiskai istikro gyvenam. Pasijuokiam vienas is kito ale taip pasipykstam. Nors pries pora metu tai ir pas psichologa jau galvojom kreiptis ir skirtis bet kazkaip pergyvenom ta sunku laikotarpi. Dabar jau orai atsilo tai labai daug laiko praleidziam gamtoj. Tai zvejot tai grybaut vaziuojam sezonui atejus. Daugiau pradejom sneketis. As jo isklausau kaip jam darbe sekesi jis paklauso kaip man su vaikais diena praeina. Gal paprasciausei reikia pradet kalbetis bent jau bandyti
pupkius parašė:
Ar susidūrėt su depresija ne tik gimus kūdikiui,bet ir jam paaugus,kaip tai pasireiškė,kaip viską ištvėrėte?
Tai cia paskaicius ne del vaiko gimimo ar paaugimo "depresija". Cia jau del jusu pacios.Kiek vaikuciui laiko?