Aguona123 parašė:
Man tai Jūs atrodote labai susireikšminusi ir tiek. Galite pykti galite ne, man nelabai ir rūpi. Ir šiaip keista, kad vyras kažką Jums turi dovanoti už kiekvieną pa…
Nepykstu
Manau, kad nesu susireikšminusi, bet tikrai sureikšminu gimdymo faktą. Ir aš nesijaučiu savo vaikų "išstenėjusi", jaučiuosi savo vaikus išnešiojusi ir su didelėmis pastangomis PAGIMDŽIUSI. Tas faktas, kad "1000 moterų gimdo kasdien", mano gimdymo reikšmės man nesumažina
Ir gal tikrai yra tiesos tame, kad susireikšminu, nes aš labai natūraliai noriu, kad šis faktas būtų reikšmingas ne tik mano branduolinei šeimai, bet ir toms iš kurių mes su vyru atėjom.
Ir nebūčiau linkusi sutikti su idėja, jog "vaikus gimdot tik sau ir vyrui". Taip, esminiai auklėjimo niuansai teks mums su vyru, tačiau mano vaikai atėjo ne tik į mano ir vyro šeimą. Jie atėjo tiek mūsų tėvų, senelių, seserų ir brolių šeimas. Visi tie žmonės yra mums brangūs, jie yra/bus brangūs mūsų vaikams ir bus jų gyvenimo dalis.
Man gražu, kad visa diskusija eina link pamatinių vertybių klausimo, bet iš tiesų, kurdama temą tiesiog norėjau paplepėti apie tai, kaip jus pasveikino aplinkiniai. Dėl patirčių įvairovės.
Štai kažkam buvo nauja, kad vyrai kažką dovanoja; kažkas piktinasi, kad apskritai galima tikėtis ko nors, nes vaje kaip tai fui; kitoms buvo pilnai gerai taip kaip buvo ir tai irgi yra faina 🤗
Nei viena mes nepaneigsim to, kad mūsų vaikai mums yra didžiausios dovanos. Tai nek nekvestionuojamas dalykas, todėl keista, kad kai kurioms pasirodė, kad aš dovanas iškėliau virš ro. Tiesiog, atvirai parašiau kaip buvo 🤷♀️