2021.10.21 19:43 (prieš 4 m.)
Sveiki,
Vakar dariausi operaciją klasikiniu chirurginiu būdu. Kaune II ligoninėje. Tikėjausi tikrai blogiau. Bėdos pasireiškė prieš keturis mėnesius (apčiuopiamos). Meditavau, gėriau Detrex, bet iškrentantis guzelis nedingo. Kaskart tuštinantis atsirasdavo. Nekraujavo, neskaudėjo. Bet supratau, kad kitaip nebebus, o ilgainiui bus tik blogiau. Turiu pažįstaą, kuri operavosi stipriai laike užtemptą hemorojų, tad paskbinau jai ir sužinojau kur ir pas ką darėsi. Paskambinau chirurgui, susitarėm susitikti. Žmogus toks, kad apie jokią gėdą apžiūros metu net nepagalvojau (nors, prisipažinsiu, ieškojau proktologės moters). Pasakė tiek, kad jeigu nekraujuoja, liepti operuotis jis neturi teisės, bet jeigu noriu gyventi patogiau, tai operacija būtų išeitis. Sutarėm. Pasidariauvisus tyrimus, labai bijojau pačios operacijos, nes niekada neturėjau jokių operacijų. Gimdyti nebijojau, o čia atvažiavau vos kojas keldama iš streso. Nejautrą darė spinalinę (į stuburą) sesutės operacinėj mane glostė ir palaikė. Nuostabus personalas. Gaila, toks laikas, bet skanaus torto norėčiau joms atnešti.
Prieš operaciją tiesiai paklausiau pas chirurgą, kiek reikės pinigų turėti. Pasakė, kad tiek, kiek man reikia. Tada pasiteiravau, kiek turėčiau duoti jam, nes tarėmės kaip ir asmeniškai. Atsakė, kad jis sau davęs įžadus tiesiog kuo geriau atlikti darbą, o ne pinigus iš pacientų imti. Su visa pagarba jam ir jo darbui, nesivaikiau su vokeliais.
Antra diena, neskauda nieko, tik jaučiu, kad istenvencija buvo. Sėdėti galiu, vaikščioti galiu. Didžiulė pagarba ir padėka personalui.
Tai tiek 🙂
O delsti nematau nei menkiausios priežąsties! Sėkmės visiems!