Mielosios, jūs man pasakykit ar toks mano ex vaikino bendravimas su savo "drauge" yra normalus:
Su savo vaikinu išdraugavau 2,5 metų, jis buvo mano geriausias draugas, mano atrama ir man tikrai buvo su juo gera iki kol vieną vasarą parskrido iš UK jo paauglystės draugė ir užsigeidė su ja bendraut. Būčiau gal ir leidus jiem bendraut, bet ex man buvo viską apie ją papasakojęs: kaip jis ją mylėjo, o ji jam sudaužė širdį, kaip ji turėdama vaikiną su juo vaikščiodavo mieste susikibę rankutėm, kaip vienam vakarėly lindo prie jos intymių vietelių ir pan. Nu vienu žodžiu - paauglystės meilė. Kažkada jie apsipyko ir nustojo bendrauti, tame tarpe jis susipažino su manim, pradėjom draugaut, o jis man tik vėliau apie ją papasakojo. Taip gražiai draugavom 2 metus...kol vasarą lyg iš giedro dangaus atsirado ji, pilna entuziazmo su juo bendrauti... tipo daug metų nešnekėjo, tai įdomu... Iš pradžių nesipriešinau jų bendravimu, bet laikui bėgant man jų bendravimas pradėjo įgrįsti... prasidėjo paranoja, kad jis ją vis dar myli, nes su ja pastoviai susirašinėja ir neslepia, kad jam su ja patinka ir įdomu bendrauti. Galiausiai pasijaučiau kaip su šlapiu skuduru trenkta, kai jis norėjo su ja susitikti ir pasakė, kad čia ji yra jo geriausia draugė. Come'on... kas aš visą tą laiką jam buvau? Išleidau jį su ja susitikt, dar kaip tik išlydėjau - o kad ruošėsi, kvėpinosi, batus blizgino, šypsena iki ausų... Prašiau, kad eitume kartu susitikt, o jis pasakė man, kad JAI bus nejauku, kai aš šalia sedėsiu, o jie šnekėsis artimom temom...Tada neslėpsiu, pradėjau karts nuo karto tikrint jo telefoną ir fb...jis jai rašynėdavo iki paryčių, o ji nenurimdavo, kol jai jis nepalinkėdavo saldžių sapnų. Tada prasidėjo naktiniai skambinėjimai - tipo pasakyt labanakt. Man jis nebeskambindavo jau po 2 mėn draugystės, tai dėl to, kad man paskambintų, jis skambinėdavo jai. Dar vieną kartą užmačiau, kad jis gyrė jos figūrą, kad yra neapsakomai graži, per fb siuntinėdavo vienas kitam nuotraukas, lipdukus - širdeles, visokius "miau miau, au au". Vieną kartą buvo slapta išvaręs su ja susitikti. Ji jam pradėjo pastoviai skambinėti ir kviesti į visokius vakarėlius ar išgert alaus. Jis viską išsipasakodavo jai, kas jam sekasi ar nesiseka... o man visko perpasakoti, jau nebeturėdavo nei noro, nei jėgų. Pasijaučiau taip lyg aš jam pasidariau nebeįdomi, jis man pareiškė, kad mes nebeturim bendrų ir įdomių temų apie ką šnekėtis... O kai aš jam grąsindavau, kad parašysiu jai ir paprašysiu, kad atstotų nuo mano vaikino, jis pasiusdavo ir grąsindavo, kad išsiskirsim, jei taip parašysiu. Supratau, kad aš jam nebetokia svarbi. Susirado įdomesnį bendravimo objektą... o su manim pabendravo, atsibodau ir numetė kaip šiukšlę. Tokį jų bendravimą kenčiau visą vasarą, kol atėjus rudeniui aš neapsikenčiau ir jį palikau. Nežinau kaip jums, bet man tai emocinė neištikimybė. Dabar po išsiskyrimo praėjus 2mėn. jis man rašo, kad pasiilgo manęs ir nori vėl su manim draugauti... Matot, vargšelis, išskrido jo geriausia draugė atgal UK ir pasidarė liūdna, tai nori susigrąžint mane. Ką jūs manot? Gal per griežtai aš čia?