Vaikas vaikui nelygu. yra dvi skirtingos nuomonės dėl miegojimo su tėveliais, miegojimo atskirai ir ir net atskirame kambaryje ;)
Kiekviena mama daro taip kaip geriau vaikui ir jai.
Mano patirtis - maitinau iki dviejų metukų ir visus du metukus miegojome kartu. Na kaip kartu - pristūmiau vaiko lovytę prie mūsų lovos, nuėmiau lovytės kraštą vieną na ir vaikas savo lovytėje miegojo, o aš savo, nesitrukdėm vieni kitiems, o ir keltis nereikėjo N kartų pamaitint ;) keldavosi dažnai nuo pat gimimo visus du metus tad man toks principas buvo idealus, nes abu su vaikiuku išsimiegodavome.
O kažkur dviejų su puse metukų vaikas ėmė lankstinuke rodyti kad nori tokios lovos kitokios ir miegoti kitam kampe, ne prie mamos
Išpildėm jo norą, nes kalbėjo ne kartą ir puikiausiai miegojo atskirai nuo mūsų. Maniškiui keturi metai tai vis dar nori prabudęs matyti mamą ir tėtį, todėl jo lova vis dar stovi mūsų kambaryje. Jis mums netrukdo, turi savo erdvę, mes irgi jam netrukdome. Tiesiog vaikas gerai jaučiasi miegodamas mūsų kambaryje, ateis laikas ir paprašys kraustytis į kitą kambarį ;) Neskubinu įvykių..
O dešimties mėnesių vaikas dar bent maniškis keldavosi valgyti kelis sykius per naktį tai atskirame kambaryje jei miegotų - tektų lakstyt ir lakstyt ;)) plius vaikas darosi vis sąmoningesnis, vis daugiau supranta,todėl gali prasidėti ir baimės, ir supratimas, kad gali ir su mama miegoti, noras miegoti būtent su mama ir tėčiu ir t.t. ;) O gal dantukai tiesiog kalasi dėl to miegas suprastėjęs







