Laukiamės, o vesti jis nenori...

11. 

    

    2010.10.22 18:45 (prieš 15 m.)

    na mes atradom laiko tom vestuvem...atsokom ir dabar antro laukiames
12. 

    

    2010.10.22 18:46 (prieš 15 m.)

    mensiuke parašė:
    Kartu esame jau penkti metai. gyvename drauge ketverius. šiuo metu abu studijuojame magistrantūroje. jam paskutiniai metai liko studijuoti... Labai norėjau lialiuko ir sakiau, kad man nesvarbu vestuvės, noriu vaiko, jis man pritarė. Vaiko norėjo taip pat, kaip aš. bet kai pastojau, aš užsimaniau vestuvių, o jis ne. sako susituoksim, bet kaip suprantu tikrai ne iki vaikelio gimimo. sakė dabar magistrinis tapo galvos skausmu ir negali nieko planuoti.. o visą laisvą laiką užima mintys apie vaikelį... tad mintims apie vestuves neturi laiko.... aš manau, kad čia kažkas daugiau slepiasi.... bet jis nekalba su manimi šia tema.
    Šiaip tabu temom niekada neturėjom, bet dabar ji tapo - vestuvės. Juk iki nėštumo pati nenorėjau ir jam sakiau, kad tuoktis nereikės... o dabar užsimaniau ir man labai skaudu, kad tarp mūsų tapo tema tabu...
    gal kuri esate panašioje situacijoje? kaip jūs jaučiatės?

    Ilgai esate kartu, manau, gali spręsti apie jo atsakomybę, patikimumą ir t. t. Nemanau, kad kas nors daugiau čia slypi, kaip Tu sakai. Žinai, jei nusprendėte turėti vaikutį, tai apie jį ir galvok, nes dar nuo nervų prarasi... Nespausk jo, jis žino Tavo norą, sakė, kad vestuvės bus, tad pasitikėk juo. Juk vaikutį vistiek gimdysi, nežiūrint, ar ištekėsi ar ne. Vyrai gali galvoti, daryti tik vieną darbą vienu metu, tikrai, patikėk, aš tuo įsitikinau per 16 m., kai esu kartu su savo vyru. O, atvirai pasakius, aš prieš 13 m. buvau analogiškoje situacijoje. Mes gyvenome kartu, nekalbėjome apie bendrą ateitį, tiesiog džiaugėmės aistra, ta diena ir pan. Nėštumas abiem trinktelėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tada abu sėdėjom viens prieš kitą ir pirmą kartą abu viens kitam prisipažinom, kad nė vienas ir negalvojom, kad gali taip būti, kad tuoksimės kada nors ar pan. Mums buvo gerai, mes buvom įsimylėję, mylėjom. Aš tvirtai žinojau, kad gimdysiu, tą jam pasakiau. Apie santuoką net nemąsčiau, kol nesužinojo tėvai ir neprasidėjo spaudimas, gėdinimas... Juk reikalas ne dabar, o prieš 13 m. Juk žinai, kad buvo su tais reikalais kitaip... Tėvai mus spaudė, aš sakiau, kad man storai tai nerūpi, o vyras sakė, kad viskas bus gerai. Tėvai toliau spaudė, o tas "bus gerai" nesipildė. Aš jau pati supanikavau nuo to spaudimo... Bet gimė nuostabi dukrytė, vyras visada buvo kartu, buvo, yra ir bus pats geriausias tėvas ir vyras... Išėjo tėvystės atostogų, o aš tęsiau studijas. Tai va, kai dukrai buvo 2 mėn., jis man nieko nesakė, o nusivežė į santuokų rūmus, kur, pasirodo, buvo sutaręs, kad tą pačią dieną sutuoks. Tad aš "kaip stoviu", dukra lopšyje ir tapau -iene... Tokia tatai istorija. Viskas tikrai išsispręs, nepanikuok, tikėk savo žmogum, nespausk jo...Džiaukis savo padėtimi, galvok tik apie stebuklėlį

    1
13. 

    

    2010.10.22 18:49 (prieš 15 m.)

    minija parašė:
    Ilgai esate kartu, manau, gali spręsti apie jo atsakomybę, patikimumą ir t. t. Nemanau, kad kas nors daugiau čia slypi, kaip Tu sakai. Žinai, jei nusprendėte turėti vaikutį, tai apie jį ir galvok, nes dar nuo nervų prarasi... Nespausk jo, jis žino Tavo norą, sakė, kad vestuvės bus, tad pasitikėk juo. Juk vaikutį vistiek gimdysi, nežiūrint, ar ištekėsi ar ne. Vyrai gali galvoti, daryti tik vieną darbą vienu metu, tikrai, patikėk, aš tuo įsitikinau per 16 m., kai esu kartu su savo vyru. O, atvirai pasakius, aš prieš 13 m. buvau analogiškoje situacijoje. Mes gyvenome kartu, nekalbėjome apie bendrą ateitį, tiesiog džiaugėmės aistra, ta diena ir pan. Nėštumas abiem trinktelėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tada abu sėdėjom viens prieš kitą ir pirmą kartą abu viens kitam prisipažinom, kad nė vienas ir negalvojom, kad gali taip būti, kad tuoksimės kada nors ar pan. Mums buvo gerai, mes buvom įsimylėję, mylėjom. Aš tvirtai žinojau, kad gimdysiu, tą jam pasakiau. Apie santuoką net nemąsčiau, kol nesužinojo tėvai ir neprasidėjo spaudimas, gėdinimas... Juk reikalas ne dabar, o prieš 13 m. Juk žinai, kad buvo su tais reikalais kitaip... Tėvai mus spaudė, aš sakiau, kad man storai tai nerūpi, o vyras sakė, kad viskas bus gerai. Tėvai toliau spaudė, o tas "bus gerai" nesipildė. Aš jau pati supanikavau nuo to spaudimo... Bet gimė nuostabi dukrytė, vyras visada buvo kartu, buvo, yra ir bus pats geriausias tėvas ir vyras... Išėjo tėvystės atostogų, o aš tęsiau studijas. Tai va, kai dukrai buvo 2 mėn., jis man nieko nesakė, o nusivežė į santuokų rūmus, kur, pasirodo, buvo sutaręs, kad tą pačią dieną sutuoks. Tad aš "kaip stoviu", dukra lopšyje ir tapau -iene... Tokia tatai istorija. Viskas tikrai išsispręs, nepanikuok, tikėk savo žmogum, nespausk jo...Džiaukis savo padėtimi, galvok tik apie stebuklėlį

    na super vyra turi
    
14. 

    

    2010.10.22 19:03 (prieš 15 m.)

    tikrai grazi istorija
15. 

    

    2010.10.22 19:33 (prieš 15 m.)

    minija Vyrai gali galvoti, daryti tik vieną darbą vienu metu, tikrai, patikėk, aš tuo įsitikinau per 16 m., kai esu kartu su savo vyru.

    Priminei seną tiesą, kurios man šiuo metu tikrai trūko
    o jūsų istorija iš ties ne eilinė ir graži ;)
16. 

    

    2010.10.22 20:50 (prieš 15 m.)

    man taip pat labai reikejo tai perskaityti, nes 2m norejau tik vestuviu o dbr jau man jos ar bus ar ne nebetaip svarbu, man dbr ujujjui.... manau dar blogiau uzejo nenumaldomas noras jau puse metu kaip noriu lesiuko!!!!!!!!!!!!
17. 

    

    2010.10.22 20:51 (prieš 15 m.)

    Nezinau ar tai inauda.... bet niekaip negaliu to noro nuvyti, nors bandau sau sakyti, kad vaikas lb daug atsakomybes islaidu ir t.t.... bet nepadeda
18. 

    

    2010.10.22 22:13 (prieš 15 m.)

    Kikas parašė:
    man taip pat labai reikejo tai perskaityti, nes 2m norejau tik vestuviu o dbr jau man jos ar bus ar ne nebetaip svarbu, man dbr ujujjui.... manau dar blogiau uzejo nenumaldomas noras jau puse metu kaip noriu lesiuko!!!!!!!!!!!!

    man taip buvo!!!9 menesius darem ir tik tada gavosi patarimas-nurimk...ramybe vidine viska sustatys i savo vietas...as jau buvau praradus vilti susilaukt,galvojau nevaisingi,se ir yra...nepanikuok nurimk,uzsiimk kokia malonia veikla ir ateis ..
19. Lava33

    

    

    Mergaitė 4 m. 1 mėn.

    15 m. 2 mėn.

    

    2010.10.22 22:21 (prieš 15 m.)

    zuzule77 parašė:
    man taip buvo!!!9 menesius darem ir tik tada gavosi patarimas-nurimk...ramybe vidine viska sustatys i savo vietas...as jau buvau praradus vilti susilaukt,galvojau nevaisingi,se ir yra...nepanikuok nurimk,uzsiimk kokia malonia veikla ir ateis ..

    jo geriausias patarimas as va irgi labai norejau noreaju o atejo nelauktai ir netiketai, viskas susitvarkys ir sulauksit, kitos sako kad 2metai dar mazas laiko tarpas meginant susilaukti
20. 

    

    2010.10.23 11:14 (prieš 15 m.)

    Kikas parašė:
    Nezinau ar tai inauda.... bet niekaip negaliu to noro nuvyti, nors bandau sau sakyti, kad vaikas lb daug atsakomybes islaidu ir t.t.... bet nepadeda

    o man tai iškilo klausimas, jūs bandote, ar tik tyliai nori ir save kankini malšindama ta norą ir guosdama, kad daug atsakomybės ir pan?
    jei antras variantas, tai aš manau, kad velniop viską - kai nori, tai sėsk su draugu pakalbėk ir pradėkite. taip, atsakomybės reikalauja, bet tai tokia dovana, kad uh... aš vasarą save taip pat kamavau - guodžiau, kad gal ne laikas, kaip pinigai, gal po mokslų.... bet, kai visą mėnesį kas vakarą iki ašarų save nukankindavau, kad man to labai reikia, labai noriu - tada supratau velniop pinigus, velniop žmonių nuomonę (dirbu mokykloje ir jau dabar bandau morališkai ruoštis komentarams nėščia ir netekėjusi), bet pakalbėjau su draugu, kad labai to noriu. pasirodo tas noras buvo abipusis tad kartais reikia tiek nedaug....
    o, jei nori ir bandote, tai svarbu atsipalaiduoti ir apie tai negalvoti. tikrai žinau, kaip tai sunku, kai labai nori, bet tai vienintelė išeitis
    sėkmės ;)

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!