Sofy parašė:
Kapri nuoširdžiai džiaugiuosi, kad jums gerėja ir viskas jau praeityje![]()
![]()
![]()
Tai,kad abejoju ar praeity...viskas tik prasideda...visi sunkumai,vaistu kruvos,visokie apribojimai: vengimai zmoniu susiburimu vietu,prekybos centru,darzeliu,fizinio kruvio ir t.t. ir pan. Labai jau ribotas ir sunkus gyvenimas svieciasi. O sunkiausia bus kai paaugs ir prades klausineti ir verkti,kodel jis negali,o kiti vaikai gali
tada bus sunkiausia. Ir be abejo,neturint imuniteto bus baisiai sunku vengti ligu. Jam ir paprasta sloga gali isprovokuoti sirdies nepakankamuma,atmetima. Tiesa sakant, as nelabai ir tikiu,kad cia viskas baigsis ilgu gyvenimu
Aisku,mokslas ir medicina zengia i prieki,bet laikas parodys. Yra ir geru pvz ir tragiskai pasibaigusiu,taigi 50% ant 50%. Musu atveju toks mazas amzius yra ir pliusas, ir minusas. Bet tiek,kiek istvere musu vaikas, nelinkeciau niekam. Ir tiesa sakant, nzn ar geriau gyventi su visu tuo,ar ne... As asmeniskai nesirinkciau tokio gyvenimo jo vietoj,bet cia jo gyvenimas ir ne mums spresti,kaip D duoda taip. Vieni gyd liepe daryti viska,kas imanoma (jungti dirbtine sirdi ir laukti donoro,kiti patare leisti jam uzgesti nedarant nk,nes donoro nesulauksim). Mes aisku,darem viska,nes kitaip paprasciausiai butu uzgrauzus sazine,kad leidom vaikui numirti! O buvo taip,kad vienu metu buvo net 3 potencialus donorai atsirade,taigi viena gavom. Ir kas paneigs,jog D nori,kad sitas vaikas gyventu
Aisku,jei jis nebutu toks protingas ne pagal amziu,toks visapusiskai issivystes,tai vargu ar butume dare tai,ka darem,kad jis isgyventu. O dabar po tiek baisiu proceduru,badymu kas antra diena jis tapo dar labiau suauges,gydytojai stebisi jo sumanumu,elgsena. Jis toks mazas,islaikytas profesoriukas,palyginus su jo bendraamziais. Tos ligonines sienos per puse metu subrandino vaika.







