Marsiete parašė:
Jūsų situacija tikrai ne pavydas. Neretai būna taip (nesakau, kad jūs taip darote), kad pvz mama leidžia pabendrauti/pasirūpinti vaikeliu kitam žmogui prie jos akių…
As jai vaika palikau, kai jam tebuvo 1men., nes tikrai ir pasitikejau, ir net minties nebuvo, kad ji gali but tokia dviveide, niekada del nieko nepriekaistavau, nes tiesiog nebuvo tam nei reikalo nei laiko, jeigu ir dalindavo ale savo superinius patarimus, tai geriau patyledavau ir nekomentuodavau, nes tiesiog nenorejau jokiu konfliktu. Bet kai persipildo kantrybes taute jau taip ir gaunasi, kiti kas tik nori (drauges, broliai, ju seimu nariai, gimines, mano tevai) jeigu jis tik leidziasi imdavo ir nesiodavo, noredavo buciuodavo, ir dabar atsisveikindamas sunus buciuojas su visais, jokio pavydo, bet tik pamastau apie anyta laikancia ar buciuojancia mano sunu, net kraujas uzverda....
fenix parašė:
O kur visoje šitoje situacijoje stovi vyras?
Vyras, stovi pats sau ir nenori kad mes pyktumemes, bet kai pasakiau, kad nebebendrausiu niekada su tais zmonem, jis net nekalba apie tuos zmones, pats nueina daugiau pas savo broli nei pas mama, o paklausiau pries kokia savaite ar domisi anuku, tai zinokit visai nenustebino, bet kaip ir anksciau buvo taip ir dabar, sake visiskai nieko neklausia. O jis mamai savo nieko nesako, del jos sveikatos bukles, nuo nervu spaudimas labai sukyla.









