Ar jus paliktumet savo vaika tokiai mociutei, kuri gyvena tik per kiema (20metru) ir tesugeba ateit aplankyt tada kai kazko prisireikia, kad kazkur nuvesciau, kazka parvesciau, ar nupirkciau? apsireiksdavo du kartus i menesi nuo tada kai vaikui suejo 3men. pries tai ateidavo dazniau ir ant ranku paimdavo niekada nieko nesakai ir nedraudziau, nors nelabai ir domejosi kaip auga ar niestumo metu, amziais buvo tik aiskinimai kaip ka turiu daryt, bet reikdavo ir i miesta isvaziuot apsipirkt tai ir palikdavau porai valandu, kai lauke miegodavo ir tikrai problamu nebuvo. Pradejo ateidinet du kartus i menesi, pasededavo tv paziuredavo kokias 15min., su anuku nepabendraudavo, vis prasydavau, kad ateitu dazniau nes anukas nepazinos, ji atsakydavo ateis vasara lauke busit, ateisiu dazniau. Na ir ka jus manot, ateidavo? Zinoma, ne, arba ateidavo, uzpakali atsukdavo ir stovedavo. Ivyko vienas barnis, jau buvo gal 3men kai taip "daznai" ateidavo aplankyt, ji pareiske, kad vaika as jai turiu atnest ir palikt tai ji ji uzniurkys, pasakiau, kad nenesiu nes nepasitikiu, tai ji apsiverke, mane bloga mama, bloga marcia isvadino ir pabego, parasiau zinute paaiskinau kodel nepasitikiu, atsiprasiau, kad iskaudinau. Ar manot, kad pradejo dazniau lankyti? Oj tikrai ne, vistiek ateidavo kai jai kazko prireikdavo, o atejus dar ir nesamoniu prisnekedavo, pvz kaip ja jos vaikas nervavo ir jo vos neuzmuse.... ir po tu zodziu iskart sako atnesk tu man ir palik..... Zinoma apsimeciau, kad negirdejau nieko ir patylejau.... Klausiau kodel neateina, ji pasakius yra uztenka kiek matau. Is geros grauges suzinojau kaip esu pristatoma visai ju giminei, buvo sokas tikrai nesitikejau, kad gali taip su purvais maisyt anyta mane, nutylejau nusprendziau pamirst, vis gi vienam kieme gyvenam, nesinori pyktis.... Per vaiko pirma gimtadieni mano mamai prisiskunde, kad tipo as draudziu jai anuka matyt, mama mane baisiausiai uzsipuole, grizau namo apsivekus, apimta isiucio nunesiau atgal visas dovanas. Atejo aiskintis, isvadino mane ku..a, k..e, mazvaike, mizne, nesveika, sake turiu vaziuot gydytis, nes perdaug vaika myliu, pavydziu visiem jo, ko ji tik neprisnekejo tada, o as tik kartojau, kad vaikui reik, kad su juo bendrautu, o ne is toli paziuretu.... Na ir as po tokiu izeidinejimu turiu nesti jai vaika ir palikti? praejo po tos dienos kai mane iskaudino 4men., dar vis manes neatsiprase ir manau net nesiruose to padaryt, su tais zmonem net nesisveikinu ir visai nebendrauju... Per sventes tikrai ten neisiu, ir vaiko i tuos namus tikrai neleisiu, nes nezinau ko galima tiketis is tu zmoniu.... Ir vis girdziu is aplinkiniu, kaip jie sneka jog as vaiko pavydziu ir jiem nenesu.... O ka jus tokioj situacijoj darytumet, uzsimerktumet ir viska pamirstumet? Ar tikrai cia mano pavydas kaltas? o gal anyta tiesiog perdaug pavydi, kad jos sunus su manim?
TV
Nieko, išaugsi.
O tas pavydas ne iskart po gimimo atsirado, o po kurio laiko. Vienakart sapnavau, kad buvusi kaimyne bando maitinti krutimi mano kudiki. Neisivaizduojat kaip stipriai mane tas sapnas paveike. Ilgai atsitoket negalejau. Tai dabar kokios nors moters(isskyrus kelis labai artimus zmones) bandymas paimt mano kudiki ant ranku man didziuli priesiskuma sukelia.
