2024.01.28 03:46 (prieš 2 m.)
Sveiki! Gal kažkuri mamytė praėjusi depresijos kelią kiek toliau (mums šiuo metu 16 mėn.) pasidalins patirtimi kas gi laukia toliau. Ar yra šviesa tunelio gale? Perskaičiau visą forumą nuo pradžių., atradau jį 2023 metų pradžioje kai mums ėjo trečias mėnuo (buvau iškankinta nuolat bliaunanti siela, vyras sakė, kad net mano veido oda visa pajuodavusi buvo, nors aš veidrodyje to nemačiau) ir buvau labai nustebusi bet ir nusiraminusi tuo pačiu, sužinojus kad panašias emocijas, kančias išgyvena tikrai daug mamų (draugės, anyta ' visi žiūrėdavo tik išpūstom akim ir sakydavo "o ko tu tikėjeis?!". Mano mamos nėra tarp gyvų, tai žiauriai pritrūkau moteriško palaikimo). Tačiau pridursiu, kad pas mane dvynukai ir be visą ko, jaučiausi labiausiai nuskriausta dar ir dėl apribotų galimybių visame kame, pradedant tuo kad fiziškai netilpdavom su vežimėliu į savo namų liftą, tarp eilių parduotuvėse, poliklinikoje ir pan., bei baigiant emociniais nepatogumais, kad kartu dviejų vaikų nepasupuoti ant rankų, neprisnūsti kartu, nes du naujagimiai tėvų lovoje nu tikrai saugiai nesutalpinami ir daug daug niuansų. Klykiau į pagalves, purtydavau ir vaikus lovytėse, visko būdavo, labiausiai per isterijos priepuolius pagelbėdavo antausiai pačiai sau... Atrodo pavasarį, vasarą reikalai pagerėjo, pradėjom su vyru išvykti iš namų pasivaikščioti gamtoje kol vaikai miega vežimėlyje. Bet dabar pietų miegas liko tik vienas, vyras išėjo į darbą, vaikai valgo jau normalų maistą pilnu pajėgumu, taip sakant., tai išeiti iš vis niekur negali, nes tuoj reikia maitinti, o dabar pietų miegas, o dabar vėl pavalgint... Kažkoks juodas užburtas ratas! Namų ruoša tik naktimis, nes diena vaikai tiesiog karasi ant manęs. Nu ant tiek neteikia džiaugsmo tokia motinystė, vyras tikrai padeda grižęs iš darbo, bet toks pervargęs vakarop, kad gaila į jį žiūrėti! Nuoširdžiai nesuprantu kaip pasirįžta žmonės antriems, tretiems gimdymams., kur jūs semiates jėgų?! Baigiu išprotėti tarp keturių sienų. Pagalvojus, kad greit visą tai reikės derinti dar ir su darbu norisi nusišauti. Gal čia labiau pasiverkšlenimas į eterį taip sakant, gal kuri mamytė pasijus geriau, gal kokių rekomendacijų sulauksiu. Vaikai tikrai laukti. Iki jų atsiradimo pavydėdavau jaunom besišypsančiom šeimom vaikštančiom pvz. pajūry 
o dabar nesuprantu, na ko jūs šypsotės?!?! Pasidalinkit 
