moteris parašė:
Pagaliau be pilvuko ir jau pradedu jasti save, kaip normalu zmogu, o ne suspardyta tusciavidure kriause, po 10 paros. Po pilvuko netekimo tokio dziaugsmo dar nebuvo isskyrus ta akymirka, kai galima buvo pamatyti tas vietas, kuriu deka vaikai atsiranda![]()
Zodziu dziaugiuosi netekusi pilvo, dziaugiuosi pagimdziusi sveika, nuostabu antra suneli ir dziaugiuosi normalejancia savyjauta ir kuno formomis (nors anoms atstatyti dar reikes laiko, bet cia jau menkniekis).
O visoms besilaukiancioms mamytems linkiu stiprybes nesiojant ir auginant pilvukuose kudikelius, kuo lengvesniu gimdymu ir sveiku vaikuciu ;)
Maniskiai skirtingai judejo, pirmasis vangus, bet uzsispyres buvo pilvuke, judedavo intensyviau vakare, per diena judedavo, bet reciau, uztai megdavo issispyrti taip, kad uztirbdavo ta vieta i kuria issispirdavo ir patraukti neidavo, nei kosant, nei ciaudant , nei keiciant padetis. Antrasis visa diena judedavo, nu tikrai, stebedavausi, kada jis miega, bet svelniai, braukydavo savo galunelemis viena arba kita sona, niekada nebuvo issispyres taip, kad uztirptu pilvo dalis.
Didziausi sveikinimai susilaukus antrojo savo aukselio
Kaip praejo pats gimdymas? Naudojai epidura ar ne? Kaip iveikei skausma?








