2014.01.03 20:40 (prieš 12 m.)
Tema, kuri pradeda darytis aktuali ir man
Maniškis mums, man ir vyrui, nesimuša.. Bet kai tik susitinka su brolio berniuku (vyresniu 8mėn.) , tai ir prisimoko
yra bandęs ir mums trenkt, bet aš greit jam "sureguliuoju eismą" - būna išneštas į kitą kambarį (jokiu būdu neuždarau durų, nes man per žiauru taip traumuot).. Aišku tuoj parbėga, bet jei nenusiramina - nešu vėl ir vėl, kol pareina nurimęs ir pasiruošęs normaliai, be klykimų ir isterijos, bendrauti.. Susitaikom, pasikalbam ir pamirštam. Man nenormalu, kai toks spirgis ims trankytis suaugusiems (pirmiausia) per veidą ar kitur..maniškiui užtenka griežto žvilgsnio ir kiek pakelto tono, jei noras muštis nepraeina..
Seniau trankydavo galvą į grindis (ar kur kitur), bet visiškai nekreipėm dėmesio ir baigėsi.. Tokiu pačiu būdu bandom ir kritimą ant žemės išgyvendint.. Būtinai pabandysiu su pagalve! Puikus patarimas! Jei kažką daro, ko negalima visad prieš "bausmę" būna bent tris kartus įspėtas baigti ir pan. Turi turėt laiko suvokti, kad elgiasi taip, kaip jam negalima ir mama su tėčiu neleidžia.
Su brolio šeima paknkamai artimai bendraujame, atrodo jie ir nesimuša tarpusavyje ir vaiko nemuša, bet jų sūnus isterikas ir mušeika.. Mamos išvis neklauso, tėčio paklauso, bet apsisukęs vėl tą patį daro.. Ir gudrus žalčiukas koks.. Kažkada ale slapčia žiūrėjau, ką jie veikia.. Maniškis vartė knygą, o pusbrolis norėjo atimti ir trankė Kamiliui per galvą, kol pamatė, kad stebiu juos.. Tada apsikabino, pabučiavo ir tokias akis įstatė - kas yra, aš nieko nedarau..
Nežinau, kaip elgtis, kad maniškis nesimokytų iš jo blogų dalykų, nes mėgdžioja viską, kaip pelėdžiukas..