2022.01.05 21:41 (prieš 4 m.)
Sveiki. Man šiuo metu beveik 31m. Vaikystėje (pradinėse klasėse) turėjau tiką (mirksėjimą). Tuo metu niekas per daug į tai nekreipė dėmesio. Pamenu, tėvai vežė pas psichologą, okulistas išrašė akinukus, trumpai panešiojau ir mečiau lauk. Kiek tai truko nežinau. Kai po studijų įsidarbinau į pirmąją rimtą darbovietę su nemažai atsakomybės, bei po pusmečio sužinojau, jog laukiuosi, tikas smogė su trenksmu, aš tiek mirksėjau, kad man net akys paskausdavo, akių lašus pirkau buteliukais, prieš klientus, bendradarbius ir artimuosius jausdavau didžiulį diskomfortą ir kuo labiau bandydavau laikytis, tuo stipriau norėdavosi mirksėti... nuo mirksėjimo man net strikdavo balsas kalbant... bet po gimdymo viskas baigėsi. Po 2,5 metų gimė antras vaikas. Po gerų metų ar daugiau (jau nebeatsirenku) man vėl prasidėjo tikas tik jau kur kas silpnesnis ir protarpiais, tai atsiranda, tai dingsta... siejau tai su naktiniais žindymais, nuolatiniu stresu, nes tuo metu kūriau savo verslą. Ir dabar (praėjus porai metų), prieš porą mėn ėmiau jausti peties ir kaklo trūkčiojimą. Kad tai tikas, nesupratau, kol nepradėjo skaudėti nugaros ir kaklo. Ir kol nepastebėjau, kad tai kartojasi kasdien. Nežinau ką daryti, bet privalau kažko imtis, nes jau skausmai kamuoja... o dabar apie vaikišką tiką... prieš metus pastebėjau savo dukrai (4 metų) dažną mirksėjimą, iškart supratau, kad tikas. Pagėrėm abi sedatif ir kaip ir praėjo. Dabar po metų, maždaug apie rugsėjį vėl prasidėjo, tad apie lapkritį papildomai prisidėjo nosies ir lūpų tampymas į šonus, po keių savaičių dar prisidėjo krenkštimas. Tai šiai dienai turime visus tris požymius. Pirmadienį auklėtoja pasakė, kad mergina labai mėgsta sėdėti koją pasikišusi po užpakaliu. Ir nutariau nebelaukti, šiandien paskambinau pediatrei, siunčia pas neurologą, tik tokį specialistą turime susirasti patys. Daviau užklausas mamyčių grupėse su rekomendacijomis Alytaus/Vilniaus/Kauno miestuose, kad nepakliūtume pas tokius, kurie linkę slopinančiais gydymais. Gal kažkas nuėjote jau ilgą gydymo kelią ir galėtumėte rekomduoti man ir dukrai specialistus? Gal atsilieps mamos iš senesnių metų, kaip jums sekėsi susigyventi su šia bėdele? Apie visas harmonijas šeimose žinau, bet kartais tik to nepakanka 🤷♀️