alantukas parašė:
Zodziu,ziurek saves,salia turi stipria armija ( teveliai,sesute) esi protinga ( sieki ziniu ir mokaisi), drasi ( nepabijojai cia atejusi issisakyti,nors daznai buna…
Žinot, jei atvirai, man pasidarė gera, su Jumis, visomis pakalbėjus.. Jūsų patarimai, įžvalgos.. Manau, jog tikrai nepadariau klaidos, nors jis sakė nedaryti skubotų išvadų, kad jis nekaltas, jog jo tėvai tokie, bet, kad jis blogai elgėsi-nemini. Atsiribojusi buvau visą dieną, radau keletą skambučių, žinučių, bet, kad ir kaip skaudu, stengiuosi negalvoti. Šiandien jau jaučiuosi geriau. Grupiokai labai bandė šiandien mane linksminti, nes suprato, kad viskas baigta. Tai net vakare susirinko pas mane, man nesake ir atsivežė šampano, saldainių, pasidarėm užkandžių, kartu visi pasimokėm galiausiai (medikai prie butelio skaitos.. ??), o ryte žygiavom į paskaitas. Dėl šeimos, taip. Nors tėvams skaudu, jog taip įvyko, nes jir labai šilti žmogiukai, labai mylėjo draugą, gerbė, su tečium žvejot varydavo ir t.t. O kai atsidūriau viena, dabar, vakare kambaryje, nežinau kur dėtis, taio trūksta, liūdna.. Bet praeis.. Ačiū Jums, už pagyrimą. Patikėkit, niekam nelinkėčiau to, ką išgyvenau, kiek ašarų praliejau.. Niekada niekam to nnepalinkėčiau. Kaip dėstytojas man šiandien sakė, psichiatrijos paskaitoje, aš matau, jog Tau negerai, labai, nesi toji Rūta, kuri būdavo. Jei tai dėl meilės reikalų, kaip kažkada minėjai (buvau pas jį konsultacijos), aš Tau jau sakęs buvau, jog jei vyriškis yra tėvų vaikas, mamos vaikas, jeigu santykiai su tėvais nuliniai (tarp manęs ir jų), tai santykių su antra puse nebus. Tai jis man pasakė taip: su savo tyra širdim, net ir aš imčiau Tave į žmonas (jei jos neturėčiau :D), vien už tą trykštantį gėrį iš akių. Tai taip palengvėjo su juo pašnekėjus, tikrai.. Dar Jūs, mielosios, nuostabios! Lai Dievulis Jums nieko negaili, niekada!! O visada papasakosiu užėjus, kaip ir kas. Kas naujo, kas gero! Lauksiu ir Jūsų naujienų! Būtų smagu ir susitikti kada kavos puodeliui! ❤