2018.12.28 22:57 (prieš 7 m.)
mielosios, galų gale kiek suprantu mes visos prieiname prie bendros isvados.🙂 kai esame kumštis, kai tariames, kalbames ir dar karta kalbames, įmanoma prisitaikyti, minusus paversti į pliusus, pasiskirstyt darbus, ir būti santykiuose laimingais!
Bet jei vienas nori gero, geros ateities, atliktų darbų, bendrų džiaugsmų, siekių ir taikos namie? O kitas atsako, tau reikia tai darykis pati, neikirek, neimk, nemyluok, nebuciuok? Bandyti kelis metus kapstytis, ir bandyti keisti partnerį? Priimti koks yra ir nesišlifuot kartu, vistiek galu gale išsiskirti? Ar iš kart skirtis?
O cia jau kiekvieno musu reikalas, todėl nesmerkim, jei kas pasirenka kitaip.
Aš- skirciausi.
Onutė- dziaugtusi kad iš vis vyrą turi, o Petrutė visą gyvenimą kovotų su vėjo malūnais..
Posto autorei linkiu, giliau pasikapstyti savo praeityje, ir bedose, su dukra apsilankyti pas stiprų psichologa, ne kartą ir ne du.
O visoms kitoms narėms toliau kurti savo šeimos židinį, svarbiausia jis bent rusentų, o visa kita įgyvendinama.. Būkim laimingos..