Kemi parašė:
Aš tai norėčiau paprieštarauti dėl patarimo leisti išsiklykti ir nekreipti dėmesio. Bent jau mano dukrytė nuo gimimo klykdavo ir tikrai nemanau, kad kelių dienų nau…
Oi ne, tikrai atpažįstu kada vaikui skauda, o kada jis pats nežino ko nori. Šiuo metu mano gražuolis ėmė kandžiotis, taip kanda, kad ant kūno lieka žymių ir gali suskaičiuot kiek dantukų turi, galvoju, gal dantys vėl ėmė dygti, pasižiūrėjau, kokia situacija burnytėje, o ten nieko, nei paraudę nei pabalę nei ištinę. Ką belieka galvot? Eiliniai jo pykčiai, o kai neleidžiu kąsti, pasitraukiu arba gražiai pasodinu arba tiesiog pasakau, kad negalima ima vėl verkti. Tikrai nežadu leisti būti draskomai. Bijau pagalvoti, ką jis darys lopšelyje - darželyje, juk ten už tokius dalykus ir per nagus gali gauti ir per šikiniuką, niekas ten nežaidžia su jais. Man labai gaila savo vaiko, bet matau, kad kažkur didelę klaidą padariau.







