mylinti parašė:
mes su vyru abu nutarem kad jis bus per saremius, palaikys mane iki to lemtingojo momento. nelankem jokiu kursu, kazkokios ypatingos teorijos pasirenge tikrai nebuvom, vaziavo kaip i nezinia, ir asarojo akys per skausmus abiem, maciau buvo ziauriai pasimetes...bet dekoju jam kad buvo salia, padejo viska istverti, sake kad ir jam skaudejo kartu... tikrai nezinau kaip viena buciau isgyvenusi viska... o jis siaip nepernesa organiskai ligoniniu, sunku jam ten ir pykina ir galva sukasi, negera krauja pamacius. tai jis isejo kai man kateteri i stubura state jau, po to kai vandenis kirpo isejo uz duru atsigaut :))) kai atejo laikas gimdyt irgi lauke uz duru, atejo kai mazyle jau buvo pas mane, as susiuta ir uzklota
cia manau idealiausias variantas, gal vyrui ir nereikia tu kraujo fontanu matyti is taves einanciu, man buvo pats tas, del to dziaugiuosi
![]()
![]()
manau jei buciau viena buvusi tai tikrai kaip didziausia kosmara prisiminciau, o dabar pamenu vyro rupoesti, susijaudinima net tas blizgancias akis, kai kentejo kartu... tikrai lengviau pasimirso viskas![]()
Mes taip pat galvojam daryt. Per sąrėmius sakė pabus kartu, o vėliau turbūt koridoriuj palauks.. Tikrai nereikia vyro verst visą laiką būt šalia.. Užtenka ir jo būvimo šalia pačioje pradžioje - ilgiausiame procese..









