2017.09.19 13:45 (prieš 8 m.)
PūkelisPievoje parašė:
Klausimai diskusijai, nes įdomūs požiūriai. Aš savo požiūrio dar "ieškau"
Na aš pasisakysiu plačiau, nebandau nieko įteikti, nes kiekvieno situacija yra individuali. Vaikas buvo planuotas, tik po metų man teko grįžti į darbą ir mokslą, vyro mama buvo jau pensininkė, tai mes iš anksto buvome aptarę tą situaciją, kad prašysime jos labai didelės pagalbos - prižiūrėti savo vienintelę anūkę. Pinigų auklei gal ir būtumėm suradę, bet pirmaisiais bendro gyvenimo metais juos tikrai yra lkur dėti. Anyta sutiko. Vyras jai vis duodavo pinigų kas savaitę, nes tai į parduotuvę su vaiku nueidavo, valgyt darydavo ir t.t. Kažkokio mokesčio už priežiūrą nebuvo. Bet kad anyta prižiūri vaiką, tai tu negali palaikyti tokių santykių kokius palaikytum su aukle. Pvz. auklės paprašai kaip nori tu pati, tiesiog ji palinksi galva ir tiek. Su anyta man buvo sunku, kai prašydavau, kad vaikui kažko leistų kažko neleistų, ar tarkim kaip aprengt einant į lauką, ypač keičiantis orams, ar nemaut antrų kojinių einant į lauką. Ji tik užpykdavo ir sakydavo negi jau ji nesugebės vaiku pasirūpint ir t.t. Aš į konfliktus nesiveldavau, nes visgi ji daro man paslaugą didelę. Tik po metų, kai vaikas pradėjo lankyti darželį, prie giminės susiėjimų, kai kas nors pradėdavo kalbinti pirmagimę, ji ant viso stalo užstaugdavo, kad ji (t.y. aš) jos neaugino, čia manęs (anytos) klauskite. Beje, mano vyras jai labai daug padeda, nes jis yra vienturtis, paremia pinigais, per tuos metus buvo nupirkęs porą kelionių mamai su viskas įskaičuota šiltuose kraštuose, kad ji pailsėtų nuoi anūkės priežiūros. Bet visgi, iš to aš pasimokiau. Gimus antram vaikui, žinoma, ir fiansinė padėtis buvo stabilesnė, bet tiesiog pasisamdžiau auklę, jutau dvasinį komfortą