Krizė šeimoje - ar tai jau pabaiga?

Komentuoti
  1. 2012.08.07 15:38 (prieš 5 m.)
    2012.08.07 15:38 (prieš 5 m.)

    Sveikos, mamos, busimos mamos ir forumo lankytojos..

    Galva kupina minciu, sirdis - tustumos, labai sunku, noreciau islieti savo mintis ir isgirsti nuomones is salies, nes nebezinau, ko griebtis..

    Su vyru kartu esame 5,5 metu, is ju - metus vede. Kova gime sunelis - vyras vaika dievina, bet auginu ji, galima sakyti, viena, nes vyras vazineja dirbti i kita miesta - grizta savaitgaliais, bet ir tai su vaikuciu tik pazaidzia, isvaziuojam pasivaiksioti kartu, aprengia ir pan., nes maitinu krutimi ir keltis per nakt daug kartu abiems jau is pradziu nemaciau tikslo, tad nusprendeme miegoti atskirai (dabar jau mastau, kad tai klaida..), nes jam sunkus fizinis darbas, o as pasiekiau tokia riba, kad atsisedusi nebegaliu maitinti, vaikas svyra is ranku, nes smigineju is nuovargio, tad musu meiles guolis tapo vieta vaikuciui pasiguldyti maitinant.. Abu esame linke vienas ant kito issilieti, todel miegojima kartu pasirinkome kaip apsauga nuo sio dalyko - nes abiems geriau issimiegoti ir ramesni nervai. Fiziniu poziuriu tai pasiteisina, bet dvasiniu - pradejau abejoti sprendimo teisingumu, nes artumo tai nepridejo..

    Cia tik nupasakojau musu kasdienybe, rutina, noreciau daugiau pakalbeti apie visa musu buvimo kartu perioda. Vyra sutikau sudauzyta sirdimi, sakesi, kad per laika man uzaugo tokie jausmai, nei vienai kitai nebutu to pajutes, nes as viena buvau tokia kantri, priemiau ji toki, koks yra (jis hiperaktyvus, daug lekiantis, nenustygstantis vietoje), viskas peraugo i grazia draugyste, nors pacioje pradzioje ir buvo visko. Santykiai rimo, igavo branda, jautemes gerai kartu, nusprendeme susituokti. Nepaminejau, kad gyvename uzsienyje, tad piniginiu klausimu pas mus viskas buvo gerai - nieko netruko, tad, rodos, nebuvo del ko rietis.. bet.. man pradejo trukti jo demesio, nors maciau jo pastangas, buti seimos zmogumi (po vestuviu is karto pastojau), bet kartu ir bijojau, jog toks niekada nebus, nes nemaciau ateinant brandos (jam 29 ).Rodos ir metu pakankamai, bet bet.. gime sunus.. vyras stengesi, vykde mano norus, o man vis buvo negerai ir negerai.. priekaistai, nuovargis (vaikas atima visas jegas, nemiga ju neprideda..) ir galiausiai pajutau, kad nebesusikalbam, kad viskas griuna, kol viena diena abu verkdami balsu nepasikalbejom ir pagaliau nepripazinom, kad viskas yra vos ne blefas, kad jis viena akimirka manes pasiilgsta, kita - matyti nenori.. kad painiojasi savpo jausmuose.. as pati, visada kovojusi del jo demesio, supratau, akd gal tikrai nera del ko kovoti, jauciu, kad ji myliu, bet kartu sirdyje taip tuscia.. dar matomes savaitgaliais ir karta i savaite.. sunaus begalo laukem abu, bet viskas pasidare taip susi.....ta, kad nebesuprantam, sseima mes ar ne.. vyras sako, kad sirdis plysta, kai nezino, ar jam reika manes.. klausiu, ar nori pagyventi atskirai, sako, kad ne.. bet kartu velgi negerai.. svarstom, ar tikrai visi gvendami patampa vos ne kambariokais? Seksualinis gyvenimas yra ir tikrai nera jis blogas, tik va, sirdyse abiems lyg tuscia tuscia.. ir svarbus, ir geri vienas ktiam, bet rodos ziurim i kitas puses. jis kaip zmogus - nuostabus, as - taip pat jam gera, jis taip sako, bet kas atsitiko? Tik krize, ar jau pabaiga? Anksciau svajodavome apie nuosava nama, kelis vaikucius, dabar tik duobe ir tamsa - nesinori nieko.. abu verkiame, bet viskas slysta is ranku.. vyras prisipazino, kad viskas pasikeite, kai tapau nescia - ir pats negali paaiskinti, kas.. taip taip, abu zinom, skaitem, kas buna seimoms gimus vaikui.. bet ka daryti tada, kai abu stengiames vienas del kito, bet vis tiek nieko neiseina? Praraja dideja.. Ko griebtis, ka daryti.. Kalbejau su savo teciu siandien - visko nepasakiau, tiesiog pasakiau, kad atitolome su vyru, jo zodziai buvo - "jei mylit, viska istversit".. o kas, jei nezinia, ar ta meile yra (is jo puses), bet jis vis tiek nori buti kartu ir viska saugoti? bandyti gaivinti.. ?? as nezinau, ar beturiu tam jegu.. mintys mano padrikos, bet gal galesite man ka nors patarti, ar likti tvirtai ir laukti, gal kuri isgyveno panasia krize? Ar issikapstete.. jauciuosi vienisa, nes nenoru niekam skustis..

    11
  2. Lūšiukė
    2012.08.07 16:19 (prieš 5 m.)

    Berniukas 4 m. 9 mėn.
    Berniukas 6 m. 9 mėn.
    Berniukas 13 m. 4 mėn.

    2012.08.07 16:19 (prieš 5 m.)

    Dorotti parašė:
    Sveikos, mamos, busimos mamos ir forumo lankytojos..

    Galva kupina minciu, sirdis - tustumos, labai sunku, noreciau islieti savo mintis ir isgirsti nuomones is salies, nes nebezinau, ko griebtis..

    Su vyru kartu esame 5,5 metu, is ju - metus vede. Kova gime sunelis - vyras vaika dievina, bet auginu ji, galima sakyti, viena, nes vyras vazineja dirbti i kita miesta - grizta savaitgaliais, bet ir tai su vaikuciu tik pazaidzia, isvaziuojam pasivaiksioti kartu, aprengia ir pan., nes maitinu krutimi ir keltis per nakt daug kartu abiems jau is pradziu nemaciau tikslo, tad nusprendeme miegoti atskirai (dabar jau mastau, kad tai klaida..), nes jam sunkus fizinis darbas, o as pasiekiau tokia riba, kad atsisedusi nebegaliu maitinti, vaikas svyra is ranku, nes smigineju is nuovargio, tad musu meiles guolis tapo vieta vaikuciui pasiguldyti maitinant.. Abu esame linke vienas ant kito issilieti, todel miegojima kartu pasirinkome kaip apsauga nuo sio dalyko - nes abiems geriau issimiegoti ir ramesni nervai. Fiziniu poziuriu tai pasiteisina, bet dvasiniu - pradejau abejoti sprendimo teisingumu, nes artumo tai nepridejo..

    Cia tik nupasakojau musu kasdienybe, rutina, noreciau daugiau pakalbeti apie visa musu buvimo kartu perioda. Vyra sutikau sudauzyta sirdimi, sakesi, kad per laika man uzaugo tokie jausmai, nei vienai kitai nebutu to pajutes, nes as viena buvau tokia kantri, priemiau ji toki, koks yra (jis hiperaktyvus, daug lekiantis, nenustygstantis vietoje), viskas peraugo i grazia draugyste, nors pacioje pradzioje ir buvo visko. Santykiai rimo, igavo branda, jautemes gerai kartu, nusprendeme susituokti. Nepaminejau, kad gyvename uzsienyje, tad piniginiu klausimu pas mus viskas buvo gerai - nieko netruko, tad, rodos, nebuvo del ko rietis.. bet.. man pradejo trukti jo demesio, nors maciau jo pastangas, buti seimos zmogumi (po vestuviu is karto pastojau), bet kartu ir bijojau, jog toks niekada nebus, nes nemaciau ateinant brandos (jam 29 ).Rodos ir metu pakankamai, bet bet.. gime sunus.. vyras stengesi, vykde mano norus, o man vis buvo negerai ir negerai.. priekaistai, nuovargis (vaikas atima visas jegas, nemiga ju neprideda..) ir galiausiai pajutau, kad nebesusikalbam, kad viskas griuna, kol viena diena abu verkdami balsu nepasikalbejom ir pagaliau nepripazinom, kad viskas yra vos ne blefas, kad jis viena akimirka manes pasiilgsta, kita - matyti nenori.. kad painiojasi savpo jausmuose.. as pati, visada kovojusi del jo demesio, supratau, akd gal tikrai nera del ko kovoti, jauciu, kad ji myliu, bet kartu sirdyje taip tuscia.. dar matomes savaitgaliais ir karta i savaite.. sunaus begalo laukem abu, bet viskas pasidare taip susi.....ta, kad nebesuprantam, sseima mes ar ne.. vyras sako, kad sirdis plysta, kai nezino, ar jam reika manes.. klausiu, ar nori pagyventi atskirai, sako, kad ne.. bet kartu velgi negerai.. svarstom, ar tikrai visi gvendami patampa vos ne kambariokais? Seksualinis gyvenimas yra ir tikrai nera jis blogas, tik va, sirdyse abiems lyg tuscia tuscia.. ir svarbus, ir geri vienas ktiam, bet rodos ziurim i kitas puses. jis kaip zmogus - nuostabus, as - taip pat jam gera, jis taip sako, bet kas atsitiko? Tik krize, ar jau pabaiga? Anksciau svajodavome apie nuosava nama, kelis vaikucius, dabar tik duobe ir tamsa - nesinori nieko.. abu verkiame, bet viskas slysta is ranku.. vyras prisipazino, kad viskas pasikeite, kai tapau nescia - ir pats negali paaiskinti, kas.. taip taip, abu zinom, skaitem, kas buna seimoms gimus vaikui.. bet ka daryti tada, kai abu stengiames vienas del kito, bet vis tiek nieko neiseina? Praraja dideja.. Ko griebtis, ka daryti.. Kalbejau su savo teciu siandien - visko nepasakiau, tiesiog pasakiau, kad atitolome su vyru, jo zodziai buvo - "jei mylit, viska istversit".. o kas, jei nezinia, ar ta meile yra (is jo puses), bet jis vis tiek nori buti kartu ir viska saugoti? bandyti gaivinti.. ?? as nezinau, ar beturiu tam jegu.. mintys mano padrikos, bet gal galesite man ka nors patarti, ar likti tvirtai ir laukti, gal kuri isgyveno panasia krize? Ar issikapstete.. jauciuosi vienisa, nes nenoru niekam skustis..

    o nebus taip, kad jis nervuojasi del pinigu, kad islaikytu jus su leliuku? pas mus sioke tokia krize buvo santykiuose, kai mazasis gime, mano vyrui tai pirmas vaikas, kol laukiausi, tai viskas normaliai buvo, bet kai gime, sunus kaskur puse metu buvo pas mus tragedija ne santykiai, tiesiog nesusikalbedavom vienas su kitu pradejo jis nervuotis del pinigu, vis skaiciuodavo ir skaiciuodavo, kad dar sutaupyti nemazai liktu tikrai gyvenam ne prastai ir apsirengia ir pavalge, bet jam kaskoks momentas buvo uzejas, kad atrodo ir kalbu ir aiskinu, kad mes laimingi, kad mums daugiau nereikia, nei kad duoti jis sugeba, bet va apsisukdavo ir vel taspats per tapati bet va po biskiuka apsiramino, susiprato su tevyste ir viskas gerai einasi o seip manau dar pas jus minusas, kad jis kitam mieste yra grysta jis namo, tu pavargus, irzli, miegat atskirai... tai gal jam demesio truksta? nebandei kokia staigmena padaryti? aisku sunku su vaiku, bet manau rastu padaryta skania vakariene, zvakiu sviesoje, tai gal atnaujintumet jausmus

  3. naktibalda
    2012.08.07 16:20 (prieš 5 m.)

    Lukrecija 3 m. 6 mėn.
    Raigardukas 6 m. 2 mėn.

    2012.08.07 16:20 (prieš 5 m.)

    Neperskaičiau visko...labai jau daug prirašyta...
    Gali būti jog paprasčiausia kaltas nuovargis...nepabijosiu pasirodyti "bloga mama" ir patarsiu bent jau nakčiai pasiūlyti mažyliui mišinuko... aišku gali būti, jog ims mažėti pieno, bet...vaikelis ne toks jau ir mažas Antra...miegok dieną kai vaikutis miega...neplauti indai nepabėgs, o pailsėjusi geriau jausies...nereikės ant vyro išsilieti Ir pabandyk susirasti užsiėmimų kartu su vaiku...užsirašykit į kokią mažylių mokyklėlę...aplankykit drauges...žodžiu ištrūkit iš namų...nes kai sėdi tarp keturių sienų viskas ima slėgti, gyvenimas atrodo nebemielas
    O svarbiausia patarčiau susigražinti vyrą į bendrą lovą
    Sėkmės

    11
  4. jurgita1983
    2012.08.07 16:25 (prieš 5 m.)

    Emilyte- issipildziusi svajone 6 m.
    Gabrielius 14 m. 7 mėn.

    2012.08.07 16:25 (prieš 5 m.)

    vieni jas isgyvena kiti tiesiog isidrasko reikia laiko ir pastangu abieju noro...visus istinka tokios krizes anksciau ar veliau ateina tas laikas kai atrodo nebeatpazysti to zmogaus jis tau niekur netinka ir neitinka...viskas isgyvenama ...issaugoti seima ir gerus santykius seimoje -menas...sulyciau isvaziuoti pas tevus(jei turi tokia galimybe)pabuti pailseti nors savaitei pakeisti aplinka ir tikiu kad po to pajusite kad visdel to este vienas kitam reiklaingi...
    kantrybes jums tai tikrai nepabaiga jei abu to noresite
    pagaliau yra sutuoktiniu kursai pasidomek jeis zinau ne viena isgelbet seima kaip vienas kita atrado isnaujo

    1
  5. 2012.08.07 16:38 (prieš 5 m.)
    2012.08.07 16:38 (prieš 5 m.)

    Aciu Jums visoms. Buvo keletas klausimu, tad pabandysiu atsakyti. Del pinigu - pati gaunu dekreta, gyvename ne LT, todel ir ismoka didele, alga vyro gera, tai cia ne beda pas mus.. su viskuo kt - kad jam demesio truksta, kad blogai, jog jis kt mieste, kad sedziu tarp keturiu sienu - sutinku. Jis prisipazino, kad jauciasi pamirstas, bet kai paklausiau, ko butent truksta, atsakymas - pats nezinau.. manau, abu nesamoningai ir jis gal samoningai iligimes to nerupestingo gyvenimo, kuris buvo anksciau. Tik, kaip jis sako, man lengviau motinsytes inestus pasikeitimus pernesti, nes manyje veikia hormonai, o jis juk nepasikeite ir liko toks pats.. sutinku su juo. Del galimybes keltis i kita miesta-kol kas ji atkrenta, nes darbas pakankamai sviezias, nezinia, kas bus po bandomojo laikotarpio.. stengiuosi prasiblaskyti, bet kai vyras isvaziaves, drauges lt ar kitoses salyse, kituose miestuose - ne taip ir lengva. nesu kazkokia nukvakusi kaimietuke, stipriai imu save i rankas, aiskinames, kalbames dabar, bet baisu,kai vis tiek viskas slysta is ranku.. si savaitgali miegosime kartu.

    2
  6. Lūšiukė
    2012.08.07 16:46 (prieš 5 m.)

    Berniukas 4 m. 9 mėn.
    Berniukas 6 m. 9 mėn.
    Berniukas 13 m. 4 mėn.

    2012.08.07 16:46 (prieš 5 m.)

    Dorotti parašė:
    Aciu Jums visoms. Buvo keletas klausimu, tad pabandysiu atsakyti. Del pinigu - pati gaunu dekreta, gyvename ne LT, todel ir ismoka didele, alga vyro gera, tai cia ne beda pas mus.. su viskuo kt - kad jam demesio truksta, kad blogai, jog jis kt mieste, kad sedziu tarp keturiu sienu - sutinku. Jis prisipazino, kad jauciasi pamirstas, bet kai paklausiau, ko butent truksta, atsakymas - pats nezinau.. manau, abu nesamoningai ir jis gal samoningai iligimes to nerupestingo gyvenimo, kuris buvo anksciau. Tik, kaip jis sako, man lengviau motinsytes inestus pasikeitimus pernesti, nes manyje veikia hormonai, o jis juk nepasikeite ir liko toks pats.. sutinku su juo. Del galimybes keltis i kita miesta-kol kas ji atkrenta, nes darbas pakankamai sviezias, nezinia, kas bus po bandomojo laikotarpio.. stengiuosi prasiblaskyti, bet kai vyras isvaziaves, drauges lt ar kitoses salyse, kituose miestuose - ne taip ir lengva. nesu kazkokia nukvakusi kaimietuke, stipriai imu save i rankas, aiskinames, kalbames dabar, bet baisu,kai vis tiek viskas slysta is ranku.. si savaitgali miegosime kartu.

    na tai kantrybes palinkesiu ir stiprybes abiems, manau viskas pageres, kai susitvarkysit viska su darbais dazniau matysites, miegosit vienom lovoj ir matysi viskas atsigaus, tiesiog reikia ta momenta pragyventi ir stosis viskas i savo vietas

  7. Ilonka
    2012.08.07 16:55 (prieš 5 m.)
    2012.08.07 16:55 (prieš 5 m.)

    mano nuomone yra kelios dideles klaidos - tai kad vyras dirba kitame mieste, tai manyciau galima ivardinti kaip gyvenima atskirai netgi. kad nemiegate kartu vienoje lovoje . as su vyru iki siol miegame viename kambaryje su dukryte. ne karto nebuvo minties jam iseiti miegoti i kita kambari ar pan. manau suarteti ir vel pasijausti mylinciais zmonemis, ne tik tevais , galima tik turint daugiau fizinio kontakto. ir tai nebutinai reiskia seksa ( aisku jis tikrai ne paskutineje vietoje). reikia apkabinti mylima zmogu, prasilenkiant vienas su kitu paliesti ranka, pabuciuoti, pasakyti, kad jis tau yra be galo svarbus ir reikalingas.

    vyrai yra tokie sutverimai, kurie netgi tam mazam, mylima kudikeliui pavydi savo zmonos. nes jis paiima visa demesi , laika ir jegas, kuriios anskciau buvo skirtos tik jam.

    pati gyvenau toki klaiku gyvenima ,m kad net neisivaizduoju kaip istveriau... vaikas klykia, skauda pilva, pati be miego, siule skauda po cp, nugara po epiduro kaip suspardyta, nesugebu net eiti kaip zmogus, namus tvarkytis reikia,gaminti irgi, vyras dirba - ryte iseina ir velai vakarew grizta. buvo ir musu santykiuose atsalimas. kol galu gale supratau - geriau nesutvarkysiu namu, bet pamiegosiu - ir atrodysiu, ir jausiuosi geriau. bus ir nuotaikas geresne ir netgi isvaizda indai neplauti palauks - geriau su maze i lauka iseiti pasivaikscioti. jeigu nepagaminau valgyti - ne beda - yra daugybe vietu is kur galima uzsisakyti maisto i namus.

    esme: 1.daugiau miegok ir ilsekis, juolab , kad buni viena namuose kol kas. i nesutvarkytus namus nemanau kad kreips kas nors demesi.2.eik i lauka pakvepuoti grynu oru!!!!!! neisivaizduoji kaip zviezias oras atgaivins kuna ir siela o ir maziukas bus ramus ir patenkintas. 3. bandykit spresti sutiacija del vyro darbo - gal atsirastu koks nors ne kitame mieste, o ten kur gyvenate?? astumas visgi skiria seimas... 4. kaip ir sakiau - fizinis kontaktas ir silti zodziais vienas kitam - gali istripdyti netgi leda ...

    10
  8. berry
    2012.08.07 16:56 (prieš 5 m.)

    6 m.

    2012.08.07 16:56 (prieš 5 m.)

    Manau, tai krizė. Pirmieji metai po vaiko gimimo gali būti labai sunkūs.
    Jei viską mesi, skirsies - o kas bus toliau? Susirasi kitą vyrą, vėl ateis krizė, vėl skirsies ir taip visą gyvenimą? Juk turbūt ne to nori.
    Truputėlį palauk, manau, tai ne pabaiga. Labai labai daug porų išgyveno ir išgyvena tokias krizes. Silpni išsiskiria. Stiprūs išgyvena.

    13
  9. berry
    2012.08.07 17:14 (prieš 5 m.)

    6 m.

    2012.08.07 17:14 (prieš 5 m.)

    Dar noriu pridurti.
    Nėra gyvenime taip, kad susituokia ir "gyvena ilgai ir laimingai". Santuoka, santykiai su mylimu žmogumi yra darbas. To negalima apleisti. Bet paprastai vaiko gimimas taip viską sujaukia, kad tą "darbą" pamirštam, ir tai normalu.
    Niekam nebūna gyvenimas rožėmis klotas. Sunkūs etapai yra normalu. Nepergyvenk, nesijaudink - visos sunkios situacijos praeina. Po metų kelių tik pasijuoksi.
    Ir tavo tėtis teisingai tau pasakė, turėtum juo pasitikėti, juk patirtį jis turi didelę...
    aš čia labai teoriškai, vienu žodžiu - negalima pasiduoti pirmiems sunkumams užklupus. Jų juk bus ne vienas.

    8
  10. E.D.A.D.
    2012.08.07 18:06 (prieš 5 m.)

    5 m. 7 mėn.
    Darius 14 m. 8 mėn.
    Aistė 24 m. 2 mėn.

    2012.08.07 18:06 (prieš 5 m.)

    20 metu gyvenu santuokoje....buvo tu kriziu,bet visuomet TVIRTAI zinojau kad ji myliu ir kad jis mano zmogus....TA JUSU TUSTUMA ....man nepanasu i KRIZE....

    1
Žinutės parašytos:
Naujas komentaras