TV
Sveikos, mamos, busimos mamos ir forumo lankytojos..
Galva kupina minciu, sirdis - tustumos, labai sunku, noreciau islieti savo mintis ir isgirsti nuomones is salies, nes nebezinau, ko griebtis..
Su vyru kartu esame 5,5 metu, is ju - metus vede. Kova gime sunelis - vyras vaika dievina, bet auginu ji, galima sakyti, viena, nes vyras vazineja dirbti i kita miesta - grizta savaitgaliais, bet ir tai su vaikuciu tik pazaidzia, isvaziuojam pasivaiksioti kartu, aprengia ir pan., nes maitinu krutimi ir keltis per nakt daug kartu abiems jau is pradziu nemaciau tikslo, tad nusprendeme miegoti atskirai (dabar jau mastau, kad tai klaida..), nes jam sunkus fizinis darbas, o as pasiekiau tokia riba, kad atsisedusi nebegaliu maitinti, vaikas svyra is ranku, nes smigineju is nuovargio, tad musu meiles guolis tapo vieta vaikuciui pasiguldyti maitinant.. Abu esame linke vienas ant kito issilieti, todel miegojima kartu pasirinkome kaip apsauga nuo sio dalyko - nes abiems geriau issimiegoti ir ramesni nervai. Fiziniu poziuriu tai pasiteisina, bet dvasiniu - pradejau abejoti sprendimo teisingumu, nes artumo tai nepridejo..
Cia tik nupasakojau musu kasdienybe, rutina, noreciau daugiau pakalbeti apie visa musu buvimo kartu perioda. Vyra sutikau sudauzyta sirdimi, sakesi, kad per laika man uzaugo tokie jausmai, nei vienai kitai nebutu to pajutes, nes as viena buvau tokia kantri, priemiau ji toki, koks yra (jis hiperaktyvus, daug lekiantis, nenustygstantis vietoje), viskas peraugo i grazia draugyste, nors pacioje pradzioje ir buvo visko. Santykiai rimo, igavo branda, jautemes gerai kartu, nusprendeme susituokti. Nepaminejau, kad gyvename uzsienyje, tad piniginiu klausimu pas mus viskas buvo gerai - nieko netruko, tad, rodos, nebuvo del ko rietis.. bet.. man pradejo trukti jo demesio, nors maciau jo pastangas, buti seimos zmogumi (po vestuviu is karto pastojau), bet kartu ir bijojau, jog toks niekada nebus, nes nemaciau ateinant brandos (jam 29 ).Rodos ir metu pakankamai, bet bet.. gime sunus.. vyras stengesi, vykde mano norus, o man vis buvo negerai ir negerai.. priekaistai, nuovargis (vaikas atima visas jegas, nemiga ju neprideda..) ir galiausiai pajutau, kad nebesusikalbam, kad viskas griuna, kol viena diena abu verkdami balsu nepasikalbejom ir pagaliau nepripazinom, kad viskas yra vos ne blefas, kad jis viena akimirka manes pasiilgsta, kita - matyti nenori.. kad painiojasi savpo jausmuose.. as pati, visada kovojusi del jo demesio, supratau, akd gal tikrai nera del ko kovoti, jauciu, kad ji myliu, bet kartu sirdyje taip tuscia.. dar matomes savaitgaliais ir karta i savaite.. sunaus begalo laukem abu, bet viskas pasidare taip susi.....ta, kad nebesuprantam, sseima mes ar ne.. vyras sako, kad sirdis plysta, kai nezino, ar jam reika manes.. klausiu, ar nori pagyventi atskirai, sako, kad ne.. bet kartu velgi negerai.. svarstom, ar tikrai visi gvendami patampa vos ne kambariokais? Seksualinis gyvenimas yra ir tikrai nera jis blogas, tik va, sirdyse abiems lyg tuscia tuscia.. ir svarbus, ir geri vienas ktiam, bet rodos ziurim i kitas puses. jis kaip zmogus - nuostabus, as - taip pat jam gera, jis taip sako, bet kas atsitiko? Tik krize, ar jau pabaiga? Anksciau svajodavome apie nuosava nama, kelis vaikucius, dabar tik duobe ir tamsa - nesinori nieko.. abu verkiame, bet viskas slysta is ranku.. vyras prisipazino, kad viskas pasikeite, kai tapau nescia - ir pats negali paaiskinti, kas.. taip taip, abu zinom, skaitem, kas buna seimoms gimus vaikui.. bet ka daryti tada, kai abu stengiames vienas del kito, bet vis tiek nieko neiseina? Praraja dideja.. Ko griebtis, ka daryti.. Kalbejau su savo teciu siandien - visko nepasakiau, tiesiog pasakiau, kad atitolome su vyru, jo zodziai buvo - "jei mylit, viska istversit".. o kas, jei nezinia, ar ta meile yra (is jo puses), bet jis vis tiek nori buti kartu ir viska saugoti? bandyti gaivinti.. ?? as nezinau, ar beturiu tam jegu.. mintys mano padrikos, bet gal galesite man ka nors patarti, ar likti tvirtai ir laukti, gal kuri isgyveno panasia krize? Ar issikapstete.. jauciuosi vienisa, nes nenoru niekam skustis..
pradejo jis nervuotis del pinigu, vis skaiciuodavo ir skaiciuodavo, kad dar sutaupyti nemazai liktu 
tikrai gyvenam ne prastai ir apsirengia ir pavalge, bet jam kaskoks momentas buvo uzejas, kad atrodo ir kalbu ir aiskinu, kad mes laimingi, kad mums daugiau nereikia, nei kad duoti jis sugeba, bet va apsisukdavo ir vel taspats per tapati 
o seip manau dar pas jus minusas, kad jis kitam mieste yra 
Ir pabandyk susirasti užsiėmimų kartu su vaiku...užsirašykit į kokią mažylių mokyklėlę...aplankykit drauges...žodžiu ištrūkit iš namų...nes kai sėdi tarp keturių sienų viskas ima slėgti, gyvenimas atrodo nebemielas 
