MP, mišinukai ir pienas: diskutuojame apie skirtumus, privalumus ir trūkumus

Sveika mityba II (apie pieną)
..

Žinome, kad norint išvengti ligų, reikia sveikai maitintis. Tačiau tai svarbu ne tik suaugus, tinkamai maitintis reikia nuo pat gimimo.

Pradėkime nuo pačio pirmo maisto - pieno. Mus visus mokykloje mokė, kad žmogus - žinduolis, kuris, kaip ir visi kiti žinduoliai, po gimimo minta mamos pienu. Jo sudėtis puikiai tinka kūdikiui, ji kinta ir prisitaiko prie augančio vaiko poreikių. Mamos pieno sudėtis priklauso nuo paros meto, metų laiko, jis kinta ir dėl moters jausmų, sveikatos būklės, mitybos ir daugybės kitų faktorių. Bet kokiu atveju jis visvien yra pats geriausias vaikui. Taip jau gamtos surėdyta, kad kiekviena mama tik SAVO vaikui gali duoti pati geriausią maistą. Karvė - veršiukui, o moteris - kūdikiui. Per amžius žmonių vaikai gėre MAMOS pieną. Tiems, kurių mama maitinti negalėjo, būdavo randamos žindyvės.

Šiandien dalis mamų dėl įvairių priežaščių nemaitina savo vaikų. Jos renkasi „adaptuotus" mišinius iš karvės ar sojų pieno, verda įvairius gaminius, dažniausiai su karvės pienu.

Net paviršutiniškai palyginus moters ir karvės pieno sudedamasias dalis – skirtumas akivaizdus. Visi medicinos studentai mokomi, kad karvės pienas žmogui absoliučiai netinkamas. Pagrindiniai skirtumai:
•Motinos pieno sudėtyje esantis kalcis ir fosforas randamas optimaliose proporcijose, todėl gali pilnai rezorbuotis ir yra naudingas vaiko organizmui. Karvės piene fosforo per daug ir jis trukdo kalcio pasisavinimui. Todėl mišiniais ar karvės pienu maitinti vaikai dažniau kenčia nuo rachito bei kalcio stokos. Karvės pieno kalcis nepadeda vystytis nei dantukams nei kauliukams.
•Mamos piene baltymų mažiau – apie 1,5%, o karvės - visi 3,5%. Tačiau tik moters piene esantys baltymai (laktoglobulinai) tiksliai atitinka vaiko poreikius, yra daug maistingesni ir lengviau suvirškinami. Be to, karvės pieno laktoglobulinai dažnai sukelia alergijas.
•Riebalų procentas karvės ir moters piene panašūs, tačiau karvės pieno riebalai tukina ir gali skatinti alergijų atsiradimą. Moters pieno riebalams alergijų nebūna ir valgantys mamos pieną kūdikiai nenutunka.
•Vaikui sukelti alergiją gali ir karvės pieno cukrus - laktozė, o mamos pieno cukrūs tokią alergiją sukelia labai retai.

Be pagrindinių, cheminiais tyrimais randamų sudedamųjų dalių, moters piene yra ir daug kitų, labai svarbių medžiagų:

Pavyzdžiui, įvairūs apsauginiai faktoriai - imunoglobulinai, baltieji kraujo kūneliai, imunomoduliatoriai, laktoferinas, lizosomos ir dar daug kitų biologiškai aktyvių medžiagų, būtinų sveikam vaiko imunitetui. Jų karves piene apskritai nėra. Nežindomas kūdikis negauna apie 400 labai svarbių medžiagų, atsakingų už pačių įvairiausių ląstelių, organų, sistemų ir jų funkcijų formavimąsi. Viena svarbiausių iš jų – imuninė sistema. Daugybė tyrimų įrodė, jog žindymas iki 6 mėn. duodą maksimalą apsaugą nuo įvairių ligų. Nemaitinant gali atsirasti ne tik alerginiai susirgimai, bet ir susiformuoti autoimuniniai procesai. Tai tokios sunkios ligos, kai organizmas pradeda kovoti prieš save, pavyzdžiui - diabetas.

Moters piene yra fermentų ir gerųjų bakterijų, būtinų normaliam virškinimo sistemos vystymuisi. Karvės žarnyno sudėtyje esančios bakterijos yra kitų rūšių. Mišiniais maitinamas vaikas dažnai pasmerktas įvairiems virškinimo sistemos sutrikimams, lėtinei disbakteriozei.

Moters piene yra įvairių hormonų, nuo kurių priklauso vaiko psichinis bei emocinis vystymasis. Žįsdamas krūtį, vaikas skatina ir tam tikrų hormonų gamyba mamos organizme. Jų dėka mama augina savo meilę kūdikiui, keičiasi jos pačios psichoemocinė būsena, jį tampa kantresnė, tolerantiškesnė, švelnesnė. Šių hormonų dėka ji apsaugoma nuo daugelio ligų vyresniame amžiuje, tad nauda - abipusė.

Krūtimi maitintiems vaikams geriau vystosi dantys, formuojasi teisingas sąkandis, nes žįsti krūtį reikia daugiau pastangų ir raumenų darbo nei maitinimuisi iš buteliuko.

Įrodyta, jog žindyti krūtimi vaikai ramesni, protingesni, jie daug rečiau serga. Labai dažnai tenka girdeti mažųjų pacientų mamų pasakojimus, kaip visos ligos ir bėdos prasidėjo būtent baigus maitinti mamos pienu.

Mamai maitinant krūtimi atpuola vargas dėl kasdieniniu pirkiniu, maisto ruošimo, nes pienukas visuomet su savimi, sterilus, šiltas ir paruoštas naudojimui.

Viskas puiku, kol vaikas valgo mamos pieną nors porą kartų į dieną. Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSAO) rekomenduoja kūdikį žindyti net iki dviejų metų, kol vaikas pats atsisakys krūties. Taigi, iki tokio amžiaus nereikia jokių kitų gėrimų ar skystų maisto produktų.

Bet kuris mišinys - tiek adaptuotas, tiek ruoštas namuose, nebus visiškai pilnavertis. Jeigu mama negali maitinti pati - geriausia alternatyva - kitos moters pienas.

O ką daryti vėliau, nutraukus maitinimą mamos pienu? Gerti karvės pieną ar ne?

Pasvarstykime, kas gi tame karvės piene yra. Visų pirma – pamirškite idiliškus kaimo peizažus ant ant pieno produktų įpakavimų. To jau seniai nėra - pieno gamyba vyksta dideliuose intensyviuose ūkiuose.

Populiariausi mitai, susije su pieno vartojimu:

„Piene daug kalcio ir tai padeda išvengti osteoporozės"

Deja, klinikiniai tyrimai rodo visai ką kita. Tyrimo, kuriame 12 metų buvo sekama 75000 moterų būklė, išvados skelbe: didesnis pieno kiekis mityboje visiškai neapsaugo nuo osteoporozės ir nemažina lūžių rizikos. Kalcio, esančio karvės piene, mūsų organizmas nepasisavina (The Harvard Nurses Health Study, An Australian Study). Osteoporozės riziką galite sumažinti vengdami natrio (druskos), valgydami vaisius, daržoves, ypatingai - sportuodami. Gerai pasisavinamo kalcio rasite kopūstuose, riešutuose, sėklose, pupelėse, žirniuose, žaliosiose lapinėse daržovėse ir kt.

„Vaikams būtinai reikia gerti pieną"

Deja, su karvės pieno produktų vartojimu siejamas netgi I tipo (vaikų) diabeto atsiradimas. Įvairiose šalyse atliktas epidemiologinės studijos rodo stiprią sąsają tarp pieno produktų ir I tipo diabeto. Įtariama, kad karvės piene esančios medžiagos sukelia autoimuninę reakciją, kuri sunaikina insuliną gaminančias ląsteles kasoje.

„Piene yra vitamino D"

Pienas nėra patikimas vitamino D šaltinis. Atliekant tyrimus, kai kuriuose pieno mėginiuose vitamino D kiekis 500 kartų viršijo normą, o kai kuriuose – vitamino D nerasta išvis. Per didelis vitamino D kiekis gali būti nuodingas, sąlygoti kalcio pertekliaus atsiradimą kraujyje ir šlapime, kalcio nuosėdų susidarymą inkstuose, tulžies takuose, minkštuosiuose audiniuose, padidinti sunkiųjų metalų patekimą į organizmą.

„Pienas padeda pašalinti iš kūno kenksmingas medžiagas"

Yra įprasta manyti, kad pienas pašalina iš kūno nuodingas medžiagas, sunkiosius metalus i. pan. Todėl pieną naudoja žmonės, dirbantys kenksmingomis sąlygomis – keramikai, rentgenologai i.kt. Tačiau pienas detoksikaciniams tikslams nėra tinkamas. Negana to, patys pieno produktai sudėtyje gali turėti pavojingų sveikatai medžiagų.
Šiandien pieno pramonėje naudojami įvairūs priedai, tam, kad padidintų karvių našumą. Mastitai (pieno liaukų uždegimai) fermose yra dažni. Karvių gydymui naudojami antibiotikai, jų randama piene ir jo produktuose. Pasitaiko ir hormonų, pesticidų bei kitų cheminių medžiagų. Pieno pramonėje naudojamos didelės talpos pieno surinkimui, o jų dezinfekavimui naudojamos stiprios rūgštys, šarmai ar chloras. Tai labai toksiškos medžiagos ir dalis jų neišvengiamai patenka į galutinius pieno gaminius. Jie gali sukelti alergiją pieno produktams.

„Pieną gerti sveika"

Kaip bebūtų gaila, piene galima rasti bent dalį kaltės dėl sunkių šiandieninių ligų.
Pienas ir jo produktai (sūris, ledai, sviestas) yra „geri" cholesterolio ir riebalų šaltiniai. Reguliarus ir dažnas jų vartojimas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, didina cholesterolio kiekį kraujyje.

Manoma, kad kiaušidžių, krūties ir prostatos vėžys yra susiję su pieno produktų vartojimu. Piene randamas į insuliną panašus augimo hormonas (taip vadinamas IGF-I). Jis nustatytas karvės piene ir kraujyje tų žmonių, kurie vartoja pieno produktus. Naujausi tyrimai parodė, kad vyrai turintys daug IGF-I, turi keturis kartus didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu. 1999 m. atlikta studija parodė, jog trys stiklinės pieno kasdien per tris mėnesius 10 proc. padidina IGF-1 laipsnį organizme. (Journal of American Dietetic Association). Pasterizacija šio hormono kiekiui įtakos nedaro.
Taigi, sveikiau būtu mokytis gyventi be ar su minimaliu kiekiu karvės pieno produktų.

O kokia gali būti pieno alternatyva jį mėgstantiems ir įpratusiems geri?

Sezamo pienas

Sumalti kavamale kelis šaukštus sezamo sėklų. Sudėti gautą masę į plaktuvą, užpilti stikline karšto vandens ir plakti porą minučių. Pagal skonį įdėti medaus, prieskonių (pvz.vanilės), dar pripilti vandens iki norimo kiekio (1-2 stiklines) ir vėl kelias minutės plakti. Gautą baltą skystį galima perkošti per sietelį ir sunaudoti per dieną vietoje pieno.
Tai labai sveikas, skanus, sotus ir maistingas gėrimas. Paruošiamas greitai ir kainuoja labai mažai. Lygiai taip pat galima ruošti ir pieną iš saulėgražu sėklų bei kitų riešutų.

Avižų pienas

Jam pagaminti reikės ¾ stiklinės sveikų, ekologiškų avižų grūdų (galima ir dribsnių) ir vandens tiek, kiek telpa į plaktuvą (blenderį). Grūdai nuplaunami ir pamerkiami nakčiai. Ryte suplakami blenderyje kartu su vandeniu, kuriame jie mirko. Masė perkošiama per tankų sietelį. Galima dar pripilti vandens, jeigu „pienas" per tirštas. Saldikliai ir prieskoniai dedami pagal skonį.
Tai nuostabus, subtilaus skonio gėrimas, labai sveikas, be cholesterolio, turtingas naudingų medžiagų, greitai paruošiamas ir pigus. Jį galite pilti tiek į kavą, tiek į bulvių košę.

Migdolų pienas

Jam paruošti reikia 3–4 valgomųjų šaukštų migdolų ir 1/2 šaukštelio cukraus (arba medaus). Migdolus užpilame šaltu vandeniu ir paliekame brinkti per naktį. Kitą dieną nuvale luobelės, sumalame jos kavamale ir sudedame į plaktuvą (kartu cu cukrumi), užpilame stikline vandens ir plakame apie pusę minutės.

Tai „prabangesnio“ skonio, labai sotus „pienas“. Juo galima papildyti pav. avižu pieną arba naudoti ruošiant šventėms avižų kisielių. Tinka daugeliui desertiniu patiekalų.

Visos augalinio „pieno“ rūšys būna su tirščiais. Jeigu „pieną“ naudojate užpilti sausus pusryčius, kepiniuose ir pan., galite naudoti nekoštą. Priešingu atveju nukoškite per tankų audinį ar sietelį.