Nebetraukia vyras

21. 

    

    2015.11.23 09:18 (prieš 10 m.)

    24 man,jauna jauna,bet ne tokia kad nesuvokciau kur link bėga mano gyvenimas. Kažkuri metė replika kodel vyras turi manimi rūpintis, tai aš ir neminėjau jog turi manim rupintis, tik manau jog nebe mokėsiu gyventi viena.. O ištiesų manau jog man tai sveika butų, bet be vyro pražūtis, vaikas apsigyventų darželi, tikrai tik vaiko gaila, bet vėl klausimai ir abejones, ar geriau jog jis mus matytų atskirai bendraujančius tik mums aktualiais klausimais apie vaikutį, ar girdėtų nuolatinius mūsų vaidus.. Ta nepagarba,tie pasisėdėjimai, mes niekada vienas kito nevaržėme,kadangi turime tokia galimybe kaip kad pabūti su draugais kartu ir atskirai. Aš vis galvoju kad reikia ir labai norėčiau su vyru dėti tuos santykius tvarkingai į lentynėles ir planuoti viską kartu,tik aš abejoju ar aš galėčiau jam pajausti kažką šilto... Viskas įmanoma,viską ištaisyti, bet tik ne širdį priversti myleti. Kažkuri taip pat rase kad vyro vietoj bučiau susirinkus daiktus ir jau senai palikus, aš turbut bučiau laiminga jei jis taip padarytu-pirmas žengtu bent kažkada lemtinga žingsnį,nes visa pragyventi laiką kartu, jis niekada neturėjo savo nuomones, savo tvirto sprendimo,viską ir visada spręsdavau pati viena, nes jam TV paspoksoti įdomiau,nei išspręsti viena ar kita svarbu klausimą..gal ir tame buvo didele bėda, kad aš gyvendama seimoje gavau visiska laisve spręsti,galvoti ir daryti viską viena. Aš sugalvojau-aš padariau,o jei sugalvojau ir paklausiau,gavau tik atsakymą-daryk kaip nori....

    1
22. 

    

    2015.11.23 09:32 (prieš 10 m.)

    Apie vaiką nelabai ir rašau, nes tai kaip ir atskira tema, nieko blogo nematau jei mama turinti vaiką per 2men viena karta išvažiuoja į kavine su drauge atsigerti arbatos, ar tai bėda? Nemanau, bet kai vaiką pasiima seneliai o tėvai i skirtingas puses pasiduoda tada jau nepadoru ir panasiai, bet ne vaiko atzvilgiu manau,o vienas kito-vyro ir žmonos... Ar aš dabar turėčiau šia tema rašydama sakyti jog mano vaikas visur ir visada su manimi, atidirbus 8val bėgte namo, gryzus nuo tarp durų pasitkimo bučinys tarp dūri, vonioj kartu, valgyt darant mažylis ant rankų, valgom kartu, i WC einam kartu. Susipykimas su uošvienė ta, kad ji kiekviena savaitgalį nori leisti su anūkėliu, bet aš senai esu psakius, kad mano vaikas yra mano vaikas, ir nereiskia kad kai jus užsimanysit aš jums ji duosiu kaip daiktą,o tada vaiko nedavimai privedė mus prie susipykimo. Mūsų tokie tėvai, jie patys nori pasidžiaugti anūku, i duoti atsikvėpti mums. Vaikas nėra kažkur numestas, ir paminėjus alkoholį aš negeriu kiekviena savaitgalį, negeriu ir karta per mėnesį, geriu du gal tris kartus per metus. Ne už tokiu dalyku kliunu, kliunu už kaip rašėte nepagarbos sau, vyrui..

    2
23. Anemun

    

    

    Berniukas pagrandukas 10 m.

    Saulyte mergyte 12 m. 6 mėn.

    

    2015.11.23 10:01 (prieš 10 m.)

    Sakot 24 o elgetes kaip nesubrendus paaugle . Nors ka cia sneket kartais paugles buna protingos.Jus eskote tos meiles romantikos galit niekada nerast .Mes dauguma moteru per kazka panasaus perejom gyvendamos su savo vyrais pas mus buta santykiuose ir meiles ir ne meiles ir pykstames ir taikomes yra kazkokia tai nematoma trauka pagarba sau ir vienas kitam ir dar supratimas.O cia tik meile isbleso tuo puolet I nepazystamo vaikino glebi sildytis .Man gaila to jusu vyro bent tiesa pasakykit jam I akis pati .Ir melskit kaip sako dieva kad jis jus palikdamas neisivestu vaiko .Nes vyrai iskaudyti ir sutrypti taip gali pasielgti .

    7
24. Anemun

    

    

    Berniukas pagrandukas 10 m.

    Saulyte mergyte 12 m. 6 mėn.

    

    2015.11.23 10:27 (prieš 10 m.)

    Sssindre3 parašė:
    Apie vaiką nelabai ir rašau, nes tai kaip ir atskira tema, nieko blogo nematau jei mama turinti vaiką per 2men viena karta išvažiuoja į kavine su drauge atsigerti a…

    O situo klausimu .Taip mes turincios vaikus neesam uzsidare ainam I tas kavines vedames nedgi vaikus .Jai yra galimybe paliekam vaikus kazkam pasaugot iseinam tada kartu su vyrais .kad ir vienos iseinam tai musu vyrai zino pas ka su kuom leidziam laika zino kada grysim .Mes nedgi vedusie renkames tokius kurie turi vaikus seimas .As nesakau kad pamirstam netekejses drauges vienisas tiesiog mes atsiribojam nes musu gyvenimas pasikeites o ju ne.

    3
25. 

    

    2015.11.23 10:27 (prieš 10 m.)

    Matot jus sakot yra trauka ir pagarba. Aš jam traukos nejaučiu, aš nenoriu kad jis liestųsi prie manęs,aš jam visiškai šalta, ir tai prasidėjo ne nuo to, kad kritau i romaną su kitu, o jau pries tai paleidau ji. Kada aš juo tikėjau, kada vadovavusi protu ir nedariau taip, kaip man neleido sąžine,jis puole pas kitas negalvodamas nei apie save nei kaip vaikui bus geriau, kada aš juo tikėjau ir viską dariau kad tik mums butų geriau, jis rodė kad jam tai nerūpi, kad jis nenori mano silumos, o kada pasidaviau beprotybei atsidavus jausmams,kada nusibodo tik stengtis ir viską tvarkyti jausmuose, pradėjau daryti tai apie ka niekada net nebūčiau pagalvojusi negaliu gyventi ramiai. Pati suvokiu kaip visa tai blogai, kaip baisu, bet pati save pastačiau i baisu kampą, dėl kurio pati kalta esu. Linkiu visoms skaičiusioms ir pakraupusioms šia istorija, tureti pakankamai proto ir viską baigti laiku, nes kai ir aš skaitydavau kažkada tokius forumus su neįtikėtinom istorijom pašiurpdavau kaip šitaip gali būti... Štai jums ir prastas romanas, o kažkam gyvenimo kryzkelis ir turbut viso ko pabaiga.. Nes geriausias patarimas turbut likti vienai su tuo ka tikrai myliu, o visa kita leisti vykti savaime ir tik laikas parodys susivokis pačiai ko noriu.

    4
26. 

    

    2015.11.23 10:28 (prieš 10 m.)

    As tai isvis nesuprantu, koks sitos temos tikslas?
    Ko jus norit? Kad kazkas kazka patartu, kad kazkas nuteistu, siaip issikalbeti ir pasiguosti, kad vat taip susipainiojot. ar patarimu, kaip pamilti savo vyra, ar kad kazkas pasakytu, "taip taip, lek pas meiluzi"...

    Nepykit, miela mamyte, bet kazkaip nematau sitos temos sukurimo nei prasmes, nei tikslo.

    Jei zinot, kad nemylit savo vyro ir nepamilsit, tai skirkites. Ar jums forumo padrasinimo tam reikia?

    ir kad rasot: "linkiu visoms perskaiciusioms ir pasibaisejusioms sia istorija...". aj, miela mamyte, susimazinkit siek tiek savo ego. Gyvenime esam mate ir silto ir salto ir visokiu istoriju ir seimu, taip kad geriau jus apsiraminkit ir nors jums atrodo, kad cia jusu pasaulio pabaiga, taip nera.
    Linkiu susirasti kokia gera drauge, su kuria butu galima issikalbeti, nes man atrodo, kad to jums ir reikia.
    Ir linkiu, kad islystumete is sitos situacijos ir butumete laiminga.

    5
27. Anemun

    

    

    Berniukas pagrandukas 10 m.

    Saulyte mergyte 12 m. 6 mėn.

    

    2015.11.23 10:34 (prieš 10 m.)

    Sssindre3 parašė:
    Matot jus sakot yra trauka ir pagarba. Aš jam traukos nejaučiu, aš nenoriu kad jis liestųsi prie manęs,aš jam visiškai šalta, ir tai prasidėjo ne nuo to, kad kritau…

    Nu tai aisku jis negaves silumos kaip sakant puole jieskoti pas kitas.Jis juk yra vyras .
28. 

    

    2015.11.23 13:24 (prieš 10 m.)

    Gyvenimas per trumpas,kad savęs gailėtis,kad ieškoti pasiteisininmų ir laukti "auksinio patarimo" ,ką man jame daryti! Manau,kad autorei laikas vieną kartą ramiai atsisėsti ir suvokti,ko ji iš gyvenimo nori...Esate jauna, turite nuostabų mažą stebuklą, turite darbą - tai rodo esate pati už save atsakinga. Niekas, Jums, niekas nepadės tik Jūs pati! Meilužis - vyras - meilužis - romantika, šiurpuliukai, šaltis, nuovargis - kas tai? Tai laikinas ir praeinantis dalykas,kuris yra daugumos gyvenime... Gyvenimas - tai kova už būvį, už vertybęs, bet iš teksto atrodo,kad autorė jas jau pamiršo... Gyvenimas šeimoje nėra lengvas,nėra pasaka ir tikrai ne rojus,nes jame pilna nuoskaudų,neišpildytų lūkesčių ar nepateisintų aistros naktų,romantikos ir t.t., bet jame yra vaiko šypsena, saulėtos dienos po ūkanos, akimirkos,kurių nepamirštame iki gyvenimo galo. Vyras netinka - skirkites,meilužis tegul ir lieka tik Jūsų gyvenimo graži akimirka,kurią prisiminsite vėliau ir nusišypsosite. O dabar gyvenkite dėl savęs ir mažylio Sakote vaikui bus negerai likus jums be vyro,bet ar jam gerai augti tokioje aplinkoje,kur nei meilės,nei supratimo,nei pagarbos nėra tarp jo tėvų? Manau, svarbu būti laimingiems,o vaikai laimingi,kai tėvai laimingi O kiek skyrybų,kiek vienišų mamyčių,kiek mamyčių,kurios augina pačios ir nemato bėdos,kurios irgi dirba ilgas valandas,kad tik Jų vaikai turėtų viską ir būtų laimingi...O kelios valandos po darbų,savaitgalius atsiduodą vaikams,kad panaikinti tą tarpą,kai negali būti su jais. Juk ir jos susitinka su draugėmis ir pasėdi,ir pasikavina,ir pasijuokia,ir net pašokti išeina,bet visada grįžta pas savo vaikus. Tėvai, seneliai, draugai tik "extra" pagalbinė priemonė. Kai norime mes visi sugebame viską suderinti, svarbu susistatyti ir eiti tik pagal SAVO - VERTYBĖS ir siektumėte SAVO - TIKSLŲ!! Todėl linkiu,kad autorė pagaliau pabustų ir susivoktų,ko JAI ir JOS VAIKELIUI REIKIA ir kas GYVENIME SVARBIAUSIA JAI!!!!

    " Moteris gali pakelti daugiau,nei visi pasaulio vyrai kartu sudėjus"

    9
29. Januare

    

    

    

    2015.11.23 13:32 (prieš 10 m.)

    Autore, turit 2 variantus. Toliau gyventi su vyru arba issikraustyti. Kuris jums priimtinesnis? Ar turit kur eit? Nelabai tikriausiai.
30. laukų vėjas

    

    

    11 sav., liko 210 d.

    Jonas 7 m.

    Nojus 11 m. 9 mėn.

    

    2015.11.23 21:40 (prieš 10 m.)

    Miela autore, tau tiesiog labai trūksta atsakomybės priimant sprendimus savo gyvenime. Kaip gali būti "planuotas ir lauktas" vaikelis su vaikinu, kurio tu nemyli ir kuris buvo tik nuotykis? Ir dar ne santuokoje? Kaip gali toliau gyvent su vyru jo nekęsdama, apgaudinėdama?

    Lyg tavo gyvenimą valdytų kažkoks atsitiktinumas, nuotykis, o tu tik pasakos herojė... Gyvenimas - ne filmas, ir ne žurnalo istorija. Santuoka - sunkus darbas kiekvieną dieną, stengiantis įžvelgti tai, ką kitas žmogus turi gero, o ne blogo. Meilė - ne tie šiurpuliukai pirmus kartus prisilietus... Juk tai praeis, net jei ir susidėtum su tuo naujuoju vaikinu. Neabejotinai kils ir konfliktai, ir nekalbadieniai, ir lovos atšalimas... O kas tada? vėl šiurpuliukų paieškos kažkur kitur? Ar jau tada turėsi jėgų susiimti ir kovoti už savo šeimą? Bet iš tiesų kovoti, o ne tik kalbėti, kaip viskas blogai?

    Problemos ne su tavo vyrais/vaikinais, o su tavim pačia. Nuo ko iš tiesų bėgi, kodėl bijai likt viena, kodėl gyveni kažkokiose fantazijose, ignoruodama realybę? Sutinku, ji sušikta šiuo metu. Bet juk vaikutis auga. Kokias vertybes jis matys? Ar matys mamą, kuri turi drąsos pripažinti savo klaidas, atsiprašyti ir pradėti nuoširdžiai stengtis vardan savo šeimos? O gal mamą, kuri vis keičia tėčius, ieškodama to "tobulojo"? Liūdna tiesa ta, kad "tobulojo, to vienintelio" nėra. Du žmonės arba dirba vienas su kitu ir su savim pačiais (o tai sunkiausia!), kad susiderinti, arba išblėsus aistrai nusprendžia, kad tai "ne tas žmogus" ir "charakteriai nesutapo". Ir situacijos mūsų gyvenime kartojasi vėl ir vėl ir vėl, kol mes jų neišsprendžiame teisingai.

    O tavo vyras... Net neabejoju, kad jis įdomus žmogus. Nes visi žmonės įdomūs, visi su savo istorija, pomėgiais, svajonėm. Tik reikia mokėti žmogų atverti. Dabar, kai tiek įsiskaudinimų tarp jūsų, tikiu, kad tai įžvelgti labai sunku. Bet jis juk žaidžia su vaiku, tvarko namus, daro valgyt - patikėk, daug moterų turi smarkiai paprakaituoti, kad to išsireikalautų iš vyrų. Kodėl to nevertini?

    Tau prireiks daug drąsos, rįžto, stiprybės, jei nori išsaugoti šeimą. Turi padaryti tai, ko labiausiai nenori daryti - prisipažinti ir atvirai pasikalbėti su vyru. Taip, bus labai gėda, bet tai yra kaina už tai, ką padarei. Jei vis gi nuspręsit bandyti sulipdyti šeimą dar kartą - turi pradėti pokyčius nuo savęs, o ne reikalauti, kad pasikeistų jis. Turi pradėti gerbti savo vyrą, pastebėti kad ir mažus dalykus, ką jis padaro gero, pati pasistengti padaryti jam kažką mielo - nes jis tikrai nesikeis, jei nesikeisi tu. Išsakykit lūkesčius vienas kitam, atvirai, be pykčio, be kaltinimų ir sutarkit stengtis vienas dėl kito.

    Pabėgti - lengviausias kelias. Tik kiek kartų dar bėgsi...? O jei ir bėgsi, tai ne pas kažką, o pabūk viena. Pusmetį, metus. Susivok. Susidėliok mintis. Suauk. Išmok prisiimti atsakomybę.

    Augti šeimoje, kur tėvai nuolat pykstasi arba nekalba, vienas kitą niekina ir žemina - pats didžiausias košmaras. Patikėk, iš patirties sakau. Tad bent dėl vaiko - imkis kažkokių veiksmų. Viskas savaime neišsispręs. Turi žengti žingsnį pati. Sėkmės

    14

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!