Nebetraukia vyras

Painiava galvoje,širdyje ir gyvenime. Gyvenu su vyru,nesusituokia mes,auginame vaikutį 1,6men. Esmė tame,kad nemyliu savo vaikučio tėčio,ištiesų nežinau ar kada ir mylėjau..ir dabar visiška krize ištiko mūsų šeima..kartu esame apie 4metus, draugavome viskas buvo gerai,taciau net pradėjau draugauti ne iš meiles o tuo metu tai buvo nuotykis,taciau būnant kartu gyvenimas nusidažė rožine spalva,vaikutį planavome,jis buvo labai laukiamas. Pagimdžiau,prasidėjo visi nesutarimai,gyvenome pas mano mama,pradžioj maniau kad todėl mums nesisekė,nes aš esu iš tu,kurios prie visu nedemonstruoja savo santykiu,jausmu,meiles..kai mažiukui buvo mėnesiukas išsiskyrėm,neilgam,gal mėnesiui laiko,aš iniciavau skyrybas,taciau pati panorau taikytis. Vaikutis mažas,mama buvo po skyrybų su tėvu,buvo gavus nesenai stipria liga,todėl jaučiausi visiškai viena. Vyras abejojo ar tikrai nori vėl viską pradeti iš naujo, taciau kalbėdama apie tokius dalykus kaip turime sutartį dėk vaiko geroves susigrąžinau ji. Labai keistas dalykas kad jis buvo man visiškai abejingas ir nenorėjo kurti ateities kartu,nes iki tol buvusiu pykčiu ir skirybu jis keliais manęs maldaudavo kad tik būtume kartu,buvo pametęs galva tiesiogine ta žodžio prasme..susitaikėme,radau žinučių,išsiaiškinau kad per mėnesį nebuvimo kartu, jis buvo susiradęs kita. Bet viskas kaip ir praėjo,gyvenome toliau,tik be jokių jausmu,apsikabinimų,bučiniu, be jokios silumos,be meiles, be supratimo,be užuojautos... Labai daug pykdavomes,daug verkdavau, daug kartu liepiau susirinkti daiktus ir palikti mus su vaiku. Bet jam išėjus visada uzspausdavo gerkle kokia aš bloga mama, kokia savanaude ir tikrai jaučiau pripratima prie jo, prisirišimą. Pykdavomes,taikydavomes,skirdavomes ir vėl sueidavom kartu.. Gyvenom kartu tik širdimis ir mintimis kartu nebudavom. Jis įsidarbino naujame darbe, ten pradėjo nuotykiauti su bendradarbėmis. Gyvenau ta mintimi kad reikia viską baigti,tik kaip..rodos viena gyventi jau nebemoku,nebegaliu. Atėjo vasara, vaikutis jau buvo paaugęs,atsikraustė nauji kaimynai.. Vyras su žmona ir dukryte, ir dar vienas vaikinas.. Niekada nekreipdavau į kitus dėmesio,bet taip jau nutiko,kad užkliuvau už to vaikinuko. Namie pas mane sugalvojome mergaičių pasisėdėjimą, leliu pasiims uošvienė,todėl ir vyras gavo laisve. Pas mane atvažiavo keletą draugių,atėjo ir kaimyne,o vyras sugalvojo pasibūti su kaimynes vyru ir jo draugu. Vakaro įkarštį prie mūsų prisijunge ir vyrai.. Alkoholio buvo daug.. Šokom,dainavom, mane pradėjo sokdinti kaimynu vaikinukas ir nežinau nei kaip toliau gavosi kad naktį praleidau su juo,deja išdavusi savo vyra. Gryzus namo jis viską įtarė,puole mane,teisinausi kad nieko nebuvo,ėjo pas kaimyną,abu susimušė, taciau tiesa taip ir neisaiskejo, nes alkoholio buvo daugiau nei proto.. Ta pačia nakti pasakiau jam kad tarp mūsų viskas baigta, susirinko daiktus ir išsikvietęs mama išvažiavo pas ją. Su vadinama uošvienė sutariau labai gerai, ir tuo metu ji mane gynė.. Ryte galvojau jog pagaliau įvyko tas lūžis, pagaliau pats gyvenimas mane pastūmėjo viską baigti ir svaigau naujo romano prisiminimuose bet taip PAT ir miriau iš gedos. Taciau nuvažiavus pasiimti vaiko,vyras pats puole ant keliu atsiprašinėti kad nekaltai mane užsipuolė. Žinoma susitaikem,taciau gyvenom jau ne tik be apsikabinimų meiles ir bučiniu,bet dingo ir seksas. Nebegalėjau,nebenorėjau galvoti apie ji kaip apie mylima,norima,geidžiama vyrą. Pradėjom susirašinėti su kaimynu,slapčia. Svaigome vienas nuo kito,taciau jaučiausi labai blogai jog tai vyksta mano gyvenime,pasakiau kad nieko daugiau nebesitikėtu ir tai buvo mano klaida. Kaimynai išvyko į užsienį, o aš mintimis gyvenau aistringos nakties prisiminimais..praėjo keli mėnesiai,mes su vyru išsikraustėme gyventi atskirai nuo mano mamos,turejau viltį kad tai mūsų gyvenimą sustatys į vezias, kad atgaivinsime vienas kito jausmus. Taciau čia prasidėjo dar baisesnis gyvenimas, visiskas nesiskaitymas vienas su kitu,jokių jausmu, susipykau su jo mama,vienam kito viskas neįtiko, ir viską jungė tik mažylis.. Viena diena gavau skambuti iš nežinomo nr, pasirodė mano nuotykis.. Susiderinome su kaimyne kad atleksiu pas ją, kadangi planavau važiuoti pas mama. Išvažiavau su vaiku, kaimyne pradėjo sakyti jog tas vaikinukas nori pabūti su manimi viena, todėl ji mums duoda laisve. Tas pats vaikinukas prašė kad sutikčiau vakarą praleisti kartu su juo, taciau pasakiau jog be drauges nekelsiu kojos pas juos. Teko atkeliauti ir draugei. Mažylis jau miegojo,o aš sulaukusi vėlaus vakaro nuėjau pas kaimynus. Norejau tik pasisėdėti ir praleisti vakarą su draugais. Bėgant valandoms prie manęs vis artėti pradėjo tas pats vienos nakties nuotykis. Blaiva galva,minčių milijonas,trauka,nuotykis,aistra..net pati nepajaučiau kada mūsų rankos susijungė ir vienas į kita mesdavome po šypsena.. Visa tai priminė pirmas draugystes, nedrąsius prisilietimas, bet begaline šiluma,susižavėjimą,šiurpuliukus bėgiojančius po visa kūną.. Draugai visai ne slapčia sugalvojo kad nori duoti mums laiko pasibūti kartu ir išnyko iš namų.likome dviese,o ten žvakių šviesa, pokalbiai,komplimentai vienas kitam, bučiniai ir aišku laiminga pabaiga.. Atvirai,neteko tokio gėrio su niekuo pajausti, tik su šiuo vieninteliu,visiškai nepažįstamu vaikinu. Tikrąja ta žodžio tiesa tirpau jo glėbyje. Taciau po laimingos pabaigos neatsisveikinti išbėgau namo. Buvo rytas,žinojau kad kita diena bus be galo sunki visomis prasmėmis ir fiziskai ir psihologiskai. Ryte susisiekimas su vyru,viskas ok,jokių įtarimu. Su nakties draugu prabendravome visa diena SMS, apie tai kaip mums gera kartu ir klausimais vienas kitam kodel būtent mes kartu susitikome ir kodel viskas taip o ne kitaip.. Grįžtant namo perspėjau kad nerašytų ir neskambintu nes issiduosim, jis tylėjo, tylėjau ir aš.. Kai vyras dirbo mes susisiekdavome,taciau susitikti net kada neturėjom galimybes. Jis vėl iškeliavo, per ta laiką aš pradėjau dirbti,su vyru pradėjom visai mažai matytis, jis vėl pakeitė darbą, per pora mėnesį keletą nauju susirašinėjimu radau su bendradarbėmis,nieko konkretaus taciau visa tai manau irgi ne siaip sau. Keletą neaiškiu skambučiu, keli kartai jo taip pat islekta kažkur su kažkuo ir grįžta tik po paros, taciau iš mano puses be priekaištu. Buvo atvejis per ta laiką kada pasijaučiau be galo nelaiminga, nemylima ir arianti kaip arklys be jokių jausmu, naktimis verkdavau viena, nenorėjau nieko, tik liūdėti,verkti ir kažko artimo šalia.. Vaikas mažas,leidome į darželi, naujas darbas, įtampa, mažai pajamų, nesutarimai su artimaisiais, rodos jokios laimes. Pakalbėjau su vyru,išreziau kad aš ne tarnaite ir nemyliu jo ir nenoriu kartu gyventi. Pora dienų tyla, tada darbe SMS ar jam jau rinktis daiktus.. Pykau,klykiau,rėkiau viduje,nes vis dar vyliausi, tikėjausi, kad po pasakymo ir visu pastangų viską statyti į savo vietas jis pats ims kažką daryti, o jis tesugebėjo paklausti ar jam jau reiktų susirinkti daiktus.. Ta vakarą uošvienės apsilankymas, kadangi abi nebendraujame tai sėdėjau tyloje klausydama ka vyras su ją bendrauja, o mūsų tema liko užmarštį. Su dienom viskas atsistate į savo vezias, vėl tas pats tik be pykčiu. Sekso tarp mūsų nėra jau puse metu, ir panašu jog nebus dar ilgai, nes nei jis nei aš niekaip kartu nesisiejam, man jis kaip vyras tapo šlykštus, nebetraukia, na ir siaip jis lovoi niekada nepasizymedavo, o kažkada su drauge sakem jog seksas seimoje nieko nereiskia, reiškia reiškia ir dar kaip.. Nenoriu jo,nemyliu, bet bijau skirtis. Rodos viena nepragyvensi, bet dabar viskas dar blogiau, aš apgaudinėjau žmogų, o jis gyvena nieko nežinodamas. Jis geras šeimos žmogus,prižiūri vaiką,myli ji,jie žaidžia kartu, jis gali padaryti valgyti, sutvarkyti namus, bet jis labai tuščias vidumi, jis bando pries kitus pasirodyti koks kietas yra, nors vidus jo tuščias, taciau aš pilnai suprantu kad koks jis bebutu aš negaliu sau leisti daryti tai ka darau iki siol.. Ir visai nesenai viena diena darbe gaunu SMS iš matyto nr, pasirodo vėl mano naktinis draugas.. Dienom susirasom,skambinames, taciau kai grįžtu namo įspėju jog esu namie ir susisieksime ryt. Ši penktadieni jis turejo iškeliauti, aš nieko neplanuojama susitariau susitikti su kaimyne, taciau ji kitame mieste buvo tuo metu, nutariau kad paimsiu ją ir mes kartu masinoi paplepėsim su kavos puodeliu, gal susitiksim su senais bendrais draugais, taciau nuvažiavus pas mama į butą pamačiau šviesa pas kaimyne. Paklausiau kas pas ją bute, ji pasake jog tas pats kas manęs visada laukia. Pasiėmiau iš mamos ko reikėjo išvažiavau pasiimti drauges. Sėdėjome,kalbėjome, gėrėme kava, tik jai pasidarė nuobodu, todėl sumaneme apvažiuoti aplinkinius rajonus ieškant ka nuveikti. Nuvažiavome po kiek laiko iki jos ir mano namo tam pačiam mieste, nulėkem iki mano mamos į WC ir išeinant pamatėm degančią šviesa pas ją bute. Ji paskambino kad draugas nusileistų pasisveikinti, išėjo jis nieko nesupratęs ka mes čia veikiame abi, kad jis miegojo į ji pažadino neaiškus skambutis ir po to atsiradome mes. Pasijuokem jog tai sutapimas, paplepėja paleidome draugą ir pačios išlėkem pas drauges draugus. Vėl pradėjom susirašinėti su tuo vaikinu. Jis paprašė kad susitikciau su juo,be to aš vis susiduriu su tuo jog mus netikėtai suveda likimas ir rodos aš ji prisišaukiu mintimis drauge pasake jog jei noriu važiuociau ten kur veda širdis o ji neprapuls. Susitikome dviese. Pasiėmiau ji iš tos pačios drauges namų. Nuvažiavome į miestą,kalbėjome, pilstymo is tuščio į kiaura. Klausėme dainų,prisiglausdavome vienas prie kito, tylėjome... Ir buvo labai gera. Gera tylėti. Gera žiūrėti zmogui į akis. Gera buvo net tada kai grojo sena lietuviška daina, o jis žiūrėdamas man į akis ją dainavo lyg žodžiai butų apie mus abu. Buvo gera prisiglausti meiliai prie jo, nes per nugara nebėgdavo milijonai siurpuliuku iki pirštu galiuku kaip senais gerais pirmais kartais kada visa tai buvo dar nežinoma, o dabar vėl tas jausmas kaip pirmus kartus, tik jau gyvenant visai kitokį gyvenimą, elgentis nederamai,taciau viskas atrodė taip nekalta, kai tavo mintys įgyja sparnus, kai viskas įgauna prasme. Keli nekalti bučiniai, ir tada 15min tylos nes širdis sako gera ir be tavęs negaliu, o galva sako kaip tu taip gali elgtis ir kodel man taip atsitiko.. Pabuvome kartu kelias valandas, visa ta laiką nuo mūsų veidu nedingo šypsena,vis klausėme viens kito kodel mes susitikom.. Mes vienmečiai, taciau kaip vaikinas jis jaunas, o prabilo kad pradeda galvoti jog nori tureti šalia kas jo lauktu, kas tikėti juo. Jis labai myli vaikus, šita žinojau ir mačiau dar net nežinodama jo vardo. Ir dabar sakė jog su laiku ir vaikų norės. Aš apie ji nežinau nieko, vardą,metus, kad buna užsienį, taciau čia lyg ir net tėvu neturi, kelis brolius, taciau kažkodėl visada gryzes buna su drauges šeima. Vaikinas pilnai save išsilaiko. Tai faktai. Taciau aš pati su juo ar per ji ar per savi durna galva patekau į skersgatvį, į kryžiažodi kurio atsakymą rodos lyg ir tik pati turėčiau žinoti, taciau galva kužda milijonus minčių tokiu kaip- aš galvojau jog jis tik bus mano klaida, kuri leis susivokti kad man reikia stengtis dėl savo šeimos ir viskas susitvarkys, arba tokiu kaip, kodel aš aukoju gražiausius savo gyvenimu metus ne tam zmogui su kuriuo jokio jausmo nėra, arba dar tokiu kaip, nuo meškos ant vilko užsirausiu. Nebežinau, paskaitykit, ir išpeikit kokia aš baisi ir bloga, arba duokit spyri į minkštąją....