2013.11.15 10:07 (prieš 12 m.)
Labukas,
Nemoralizuosiu o papasakosiu savo istorija,buvau 16m paaugle(negrazi,nepopuliari tarp berniuku) bent tada taip masciau. Ir atsirado princas 3metais vyresnis. Man meile begaline,kol nesupratau kad laukiuosi. Va tada ir suzinojau kad mano brangenybei jau keli metai teismai tesiasi. Pas ginekologa pirma kart ejau su busimo vyro mama (jos zodziai buvo jei klaus ar gimdysi,sakyk gimdysi). Aisku istekejau,po 2 men suejo 17. 5nestumo menesi vyra pasodino i kalejima,gavo 2m ir 6men. Zodziu vaziuodavau is paskutiniu pinigeliu pas ji,kai tik koki lita gaudavau tai jam siusdavau(taigi jam reikia,praso). Zodziu isejo is ten po 10men (pritaike amnestija nes nepilnamete zmona,kudikis o dar jo geras elgesys). Is ten eidavo ilgesio ir meiles laiskai. Na gryzo ir prasidejo. Negryzimai naktim,ar gryzimai paryciais,mergos draugai. Pasijutau,kad laukiuosi. Galvojau dar vienas vaikutis gal viska pakeis,bet.... Gaudavau ir nescia i kaili. Bet kas juokingiausia musdavo,smaugdavo ar spardydavo visada netycia. Visada sakydavo na kur tu bemoksle su 2 vaikais dingsi,kas i tave ziures ir kaip t atrodai,kol darbo birza isiunte i paradaveju kursus. Atliekant praktika pamaciau kad visgi traukiu vyru demesi,va tada ir pradejau galvoti juk nesu niekam tikusi,esu grazi ir galiu buti viena del dukrysciu. Skyremes sunkiai,bet isiskyrem. Paskutini karta sumuso taip kad negalejau nei oro ikvepti nei ranku pajudinti. O ir isvaziavau i ligonine su nerviniu zarnyno issekimu. Jau buvom senokai isiskyre kai jis pasiprase pernakvoti nes sake neturi kur eiti,na ka ger sirdele-visa nakti peilis prie gerkles kad priimciau ji atgal. Radau kita drauga,atrode geras,demesingas kol neisgerdavo. Viena kart smauge jei ne dukros butu galutinai nusmauges. Palikau ji,bet jau turejau su juo sunu. Puse metu nei laso negere,rado koks jis pasikeites ir geras. Na patikejau,nusprendem susituokti. Ir ka per vestuvinio torto pjaustyma vos negavau,santuokoj isbuvom pusantro menesio nes vel smauge. Palikau ji ir likau su trim vaikuciais ,sunkiai bet isgyvenau.
Dabar turiu nuostabu jaunesni vyra kuris nesmurtauja,myli visus mano vaikucius ir turim viena bendra vaikuti.
Pasimokiau kad kalinys is ten iseina nebe zmogus,jie tik moka vaidinti kokie jie nuskriausti,kaip nekaltai pasodinti,kaip jie gailisi ir panasei. Tad Miela autore gerai pagalvokite ar Jums to reikia? Ar reikia to Jusu vaikams? O kas liecia Jusu vyra tai jai nebesate su juo laiminga,tai tikrai nebeverta buti kartu,nes pradesite nekesti vienas kito.
Linkiu Jums sitame sunkiame apsisprendimo laikotarpi stiprybes