Ramūs, jaukūs pasikalbėjimai

«1 24 5 6 Kitas »

2017.06.27 17:04 (prieš 8 m.)

Na as esu tos nuomones , kad jeigu jau nenorejo bandyti taikytis kol vaikas leliukas buvo visai, ir dabar kai idejau sitiek laiko ir darbo su vaiku, kai pagaliau jau mazas zmogiukas su savo charakteriu , kad +- jau parodo ko nori ( nesakau kad ji jau patu renkasi ka valgysi bet matau ka megsta labiau ir ko nori). Ir dabar jis jau susivoke ,kad gal kaip ir nebesmagu pries draugus, kad visi seimose kartu atsilaiko ir isgyvena viska kartu o jis vienas. Vat nenoriu isileist as jo visai. Nereikejo tada , tai ir dabar tegu nesipraso. nesakau , kad visa gyvenima vyro nereikes, kaip sakoma - nespjaunu i sulini. Siai dienai nenoriu. O ir dukra labai laiminga. Vyriska auklejima gauna is mano brolio (kadangi vyras i puse metu tik karta atvaziaves buvo) vaikas jo nepazysta kaip tevo

2
2017.06.27 18:26 (prieš 8 m.)

Renatajok parašė:
Aciu,atsakiusioms.Dabar nebesijauciu tokia nesveika...Taip,zindau pati.Ir apie hormonus neteko skaityt.Bet dabar zinosiu

mamoszurnalas.lt/susipazinkime-naujo/
Cia straipsnis, kuris padengia nemazai potraukio nebuvimo priezasciu, vienu sakiniu tik parasyta apie hormonus, bet jie tikrai stipriai veikia zmogu, ta jau galejote isitikinti manau ir nestumo metu, ir po gimdymo, kai asaros nezinia ko liejasi upeliais ir pan.
Siek tiek kantrybes ir viskas bus gerai. ?
2017.06.27 22:27 (prieš 8 m.)

Anemun parašė:

puse metu tik, bet va tada ir prasidejo kai isidejau :/
2017.06.27 23:39 (prieš 8 m.)

Sveikos? Galima pas jus, į paplepėjimų būrelį? Trūksta moteriškos kompanijos, vyrai tik aplink, ir tikrai jie ne taip supranta... Turbūt todėl su savuoju po pirmojo vaiko gimimo ir pykomės iki negaliu. Paskui kažkaip susitupėjom, net antrą kinderiuką sumąstėm.

2

emma12

Baby 3 1 m. 1 mėn.

Baby 2 6 m. 1 mėn.

Baby 1 9 m. 8 mėn.

2017.06.28 02:01 (prieš 8 m.)

Sweikos man su saviškiu irgi po vaiko gimimo maždaug 5 mėnesį prasidėjo barniai nesutarimai , nors turiu auksini vyrą , dirba nuo 6 iki puse penkių , grįsta padaro valgyt namus tvarko su vaiku buna , maitina perrengia maudo migdo nu žodžiu viską daro ir nesakys Tyngiu bet dėl pykčiu kalta esu aš pati , Seip turiu psichologiniu problemu o po gimdymo prasidėjo ir pykčio priepuoliai , tad teko apsispręsti ar skirtis ar gydytis , tad jau kuri laiką geriu vaistus , jau lyg ir gerai nesipykstam o kas liečia seksą tai iš mano puses noras yra bet vyras po mano barniu nebenori tad buvom patekę į uždara ratą. Daug ilgai kalbėjomės su vyru išsakėme nuoskaudas na ir toliau gyvename žiūrėsim kas bus

2017.06.28 09:03 (prieš 8 m.)

Pas mane santykiai su vyru po vaiko gimimo suprastėjo dėl dažnos problemos- nesupranta, kad vaiko auginimas nėra toks, kaip rodo reklamose, iš esmės vaiką šeimoje auginu kaip vieniša mama, o ir šiaip dar dirbu daug. Kažkada pasakė, kad kaip lengva dukra buvo kūdikystėj auginti...Aha, pagalvojau, kad kai nei karto nereikėjo naktimis jam keltis, tai tuomet ir lengva. Žodžiui, nesupranta, todėl dingsta emocinis ryšys.

skirmantukas

Miglė 7 m. 3 mėn.

Ugnė 10 m. 8 mėn.

2017.06.28 10:01 (prieš 8 m.)

As ir supykdavau kai pasakydavo ka kaip gera kai mazute buvo,taip auginti lengva buvo. Pykdavau ,kad va nesikele nakti,valgyt neduodavo,bet po to permeciau viska galvoj. Supratau kad keldavosi pirmas savaites jog atrugintu,plius kaip valgyt paduos kai pati maitinu mp tai pyktis buvo nereikalingas. Del lovos reikalu tai man iki siol labai nesinori,o pirmais menesiais isvis tragedija,po 3men siaip ne taip prisiverciau. O dabar kai panele didesne tai vyras labai uzsiima ja ir man leidzia pailseti.

gato

Džiaugsmas 9 m. 2 mėn.

Stebuklas 12 m. 5 mėn.

2017.06.28 10:02 (prieš 8 m.)

Man vyras padeda daug, negaliu skųstis.Ir pampersus keičia ir mane išleidžia galvą pravėdinti ir namus aptvarko, valgyt dažnai padaro.Dabar ypač daug užsiima su vyresniąja.Bet jis vyras...ir vis tiek iki galo niekada nesupras, kaip aš jaučiuosi. Vaikų auginimas atima tikrai daug energijos.Kai gimė pirmoji, regis ir pykomės mažiau. O va su dviem jau yra ką veikti.Viskas arodo dabar sukasi apie vaikus, labai trūksta pasibuvimo dviese.

2017.06.28 10:54 (prieš 8 m.)

Sveikos
Aš savo vyru skųstis tikrai negalėčiau,bet gimus mažiukui ir mūsų santykiams tai buvo išbandymas. Kol išmokom įsiklausyti,suprasti vienas kitą,kone visi metai praėjo. Vyras vaiku rūpinasi ir svarbiausia,tai daro noriai,man nereikia iš jo nieko išprašyti. Bet vis tiek pradžioj taip mane erzino vien jo buvimas,kvėpavimas,kalbėjimas,kad buvau labai pikta. Dabar matau,kad tai buvo hormonai kalti,kad ir kaip banaliai skambėtų. Džiaugiuosi,kad tai supratau ir tikrai dėjau daug pastangų bendrauti maloniai,kuomet kalbėtis išvis nenorėjau
Bet turbūt nėra šeimos,kuri to nepatirtų,nes juk vaiką pagimdyt,augint tai ne naują viryklę įsitaisyt.
2017.06.28 10:58 (prieš 8 m.)

Kas dėl pabuvimo dviese,tai neseniai su vyru išėjom į kiną ir mieste pavalgyt,tai jaučiausi kaip per pirmus pasimatymus Toks malonus jauduliukas apėmė,taip beprotiškai gera buvo,nes retai taip būna,kad liktume tik dviese

2