2018.03.08 21:36 (prieš 8 m.)
Uoga parašė:
Tai tą ir sakiau, kad kaštų/naudos dinamikos analizės nedaro, nors kraujo tyrimai pinga/ paprastėja.
Taip, sakėt. Ir tas nuskambėjo lyg pateisinimas, kodėl yra kaip yra... Esama situacija yra “mažesnė blogybė iš dviejų” nebent tiems, kurie ramunėlių arbatos labiau bijo nei skiepų (čia jei ką, tai skiepų fanatikas Usonis buvo išsireiškęs, jog ramunėlių arbata labiau kenkia nei skiepai). Norėtųsi tikėti, kad teikdami rekomendacijas medikai ir profesionalai atsižvelgia į kur kas daugiau nei du skaičiukus.
Nesutinku dėl medikų darbo kaštų. Turi ar neturi jie apie skiepus informuoti? Turi ar neturi siekti paciento gerovės? Kodėl mokamų NIPT ar alerginių testų “reklamai” laiko atsiranda? Jei mama pasidarys pati hep B tyrimus ir paskui neskiepys, taigi biudžetas sutaupo 17 eurų. Deja, realybė tokia, kad net užklausus apie tokią galimybę pasigirsta mekenimai “aš 100% už skiepus” ir pan.
Ar yra skirtumas tarp paskiepijimo per 24 valandas po gimimo ir dviejų trijų mėnesių kūdikio ar net vėliau? Man tas skirtumas yra didžiulis. Tad argumentas, jog kažkada vis tiek bus prasminga paskiepyti, nežaidžia.
Dėl ps’o. Ūmios formos juk ir kenkia labiausiai. Europoj selektyvaus skiepijimo neveik niekas netaiko - Danija, Suomija, daugiau neužmačiau, dar pora šalių skiepija tik paauglystėj (visus). Ir dauguma tik gimusių be rizikos neskiepija. Suabejočiau “paplitimo mažinimo” teorija. Turit kokį šaltinį? Abejoju todėl, kad Malta priklauso didesnio hep B aktyvumo/paplitimo zonai, bet jie skiepija tik 12 mėnesių kūdikius. Jei būtų variantas su skiepu per vieną generaciją sumažinti paplitimą, PSO seniai būtų prie Maltos prisikabinus.