Baltake parašė:
Daug visokių istorijų baisių teko girdėt. Po tokių įvykių mum jau antro nebesinori. Visai neskatina demografijos kilimo Lietuvoje su tokiais gydytojais ir įstatymai…
Ačiū už palaikyma ;) Man ne kiek sunku, kiek pikta...Juk tai mano trečias taip lauktas vaikelis, kaip ir jau žinojau kaip viskas vyksta ir kad gimdau...Juk atvažiavau tai ne šiaip, pusdienį atsikankinusi namuose ir gal dar būčiau ilgiau kankinusi jei ne draugė paprotinusi, kad "kà sau galvoji, važiuok greičiau, juk tai trečias gimdymas, nedavažiuosi dar..." O aš dar ir mažàjà namuose užsimigdžiau (Jei tada buvo 1,2 m), ir su ašarom išvažiavom, nes taip man jà gaila palikti buvo...Ir šiaip ligoninėjw buvom apie 22:30, o mergytė gimė 02:15...Pirma karta parikrino gimdos kaklelį 22:50, buvo 3 cm, ir fiksavo aparatu veiklà kuri nevyko. Sakė negimdysiu dar savaitę tai tikrai, bet dėl Mano šventos ramynės Paliko mane stebebėjimui...00:50 aš jau šliaužiojau koridoriais, klykiau, 01:20 mane vėl į gimdykla, vėl aparatas-veiklos nerodo, kaklelio netikrina, sako eik pailsėt, tu negimdai, nusiraminimui ir skausmui duoda žvakutę ir apie 01:50 perkialia į kità palatà, kad "palatos draugei" neteugdyčiau. Dar su akušere pakalbam, parašau kad vyrui paskambinu, sako neskambinsim, negimdai,,ir liepia roto miegot...aš įsidedu žvakutę, pati paskambinu vyrui, kad man šakės, daryk kà nors ir metu ragelį...o tada ir prasidėjo mano košmaras...nesu palūžusi, nepuoliau į depresijà, bet pyktis mane sugriauš...









