Stresas nėštumo metu dėl santykių su vyru

71. ponia.gandriene

    

    

    

    2021.12.19 14:05 (prieš 4 m.)

    Su vyru esam 10 m. kartu. Visada puikiai sutardavome, net balso vienas ant kito nepakeldavome. Kėlė pasibaisėjimą tos poros, kurios vaidijasi, kabinėjasi ir gyvena kaip šuo su kate. Pirmas mano nėštumas santykių nepakeitė. Bet šitas... Man tikrai sunku. Jau įpusėjo nėštumas, bet vis dar pykina ir vemiu. Negaliu pasilenkti, nes dėl refliukso irgi iškart atpilu. Gydytoja liepė daugiau ilsėtis ir nekelti daugiau nei 4 kg, nes gimda per dažnai susitraukinėja. Tačiau šį nėštumą aš turiu be galo daug lakstymo ir kilnojimo, ir niekada nesibaigiančių buities darbų. Dukra labai aktyvi, verčia visus kampus, ožiuojasi, kilnoju ją (15 kg), o vyras nepasisiūlo padėti buity. Kai prašau, kad paduotų kažką pasilenkęs ar surinktų žaislus, susinervina, kad negali ramiai ilsėtis. Aš labai retai kažkur išeinu, vakare krentu į lovą kaip akmuo ir pati pirma atlūžtu, nęturiu jėgų ir sveikatos. Vyras irgi lb daug dirba, o laisvu metu remontuoja namą. Galiausiai kai turime poilsio dienų, mes kartu kažką važiuojame veikti. Pasivaikščioti, į renginius, į parodas ir t.t. Bet jis negirdi mano "ne" ir net išvadina tingine. Kai sakau, kad toliau neinam, grįžkim; kai sakau, kad netysiu vežimo aukščiausiais laiptais ir geriau rinktis kitą kelią, tai vėl aš kažkokia jį nuvilianti tinginė. Kaskart kyla konfliktai ir aš turiu įrodinėti, kad kažko negaliu daryti. Aš vien nuo to ginčijimosi pervargstu. Ta prasme, jis elgiasi su manim kaip su kažkokia paniekos verta tingine, kuri tingi linksmai leisti laiką. Nors iš tiesų esu pagarbos verta nėščioji, kuri saugo save ir būsimą vaiką, kenčia šūdiniausią savijautą ir vis tiek darbų iki kaklo padaro. Nu tiesiog nežinau ką toliau daryti. Va ir šiandien sekmadienį neblogas oras - susikrovėm vaiką, vežimą ir planavom važiuot į kalėdinį miestelį centre. Paskutinę minutę jis į mašiną įkrovė ir mūsų šunį, nors sakiau kad jo neimsim. Šuo ant pavadžio labai tempia į priekį. Dukra vežime išbūna tik pusę kelio, grįžtant vis tiek vyras turėtų ją nešti, o aš vežti vežimą ir vadelioti šunį. Nu tiesiog kam man dabar to papildomo apsunkinimo. Bet jis nesiklauso - jam aš šiaip tinginė, nenorinti sunkumų. Susipykom, ir sekmadienio pramogos baigėsi net neprasidėję. Ir taip pastoviai. Taip, aš prieš penkis metus buvau labai aktyvi, ryški ir sociali moteris. Paskui viskas pasikeitė. O šiuo metu esu ypatingai nepatraukli, nes negaliu nieko linksmo ir pašėlusio veikt bei, kaip sakoma, laikau visus namų kampus. Tiesiog skaudu, kad ir pati tokia esu, ir vyras nevertina, nesupranta, kad tai laikinas etapas, kurį reikia išgyventi, siekiant to rezultato, dar vieno vaiko. Nežinau tiesiog kaip su juo kalbėt toliau ir ką jam pasakyt, kad suprastų.

    2
72. shaja

    

    

    7 m. 1 mėn.

    

    2021.12.19 15:19 (prieš 4 m.)

    ponia.gandriene parašė:
    Su vyru esam 10 m. kartu. Visada puikiai sutardavome, net balso vienas ant kito nepakeldavome. Kėlė pasibaisėjimą tos poros, kurios vaidijasi, kabinėjasi ir gyvena …

    Labai norisi jus apkabinti ir palaikyti! Mano pirmas nėštumas ir trečias buvo pakankamai sunkus. Tiek emociškai, tiek fiziškai. Ir pykino ir jėgų nebuvo. O tuo pačiu metu laikėsi mūsų draugai, tai nėštumas buvo nepaprastai lengvas. Visur dalyvavo ir varynejo. Net mus patraukdavo per dantį, kad nėštumas ne liga ir su mumis neidomu💁
    Kai pagimdeme, mano savijauta po buvo dar 2men labai prasta (infekcijos) tai vyras turejo pasirūpinti visą laiką ir buitim ir namais, dar ir manim.
    Pagimdė mūsų draugai ir jai atsigavimas irgi labai užtruko. Buvo jai labai sunku ir iš vyro nesulaukė palaikymo. Nes nu visada galėjai ir dabar gali. Nieko čia tokio sudėtingo namie būti ir vaikų pasirūpinti. Vieno susitikimo metu, mums besikalbant drauge pratrūko. Prasidėjo tarp jų kivirčas ir priekaištai, kaip tas nepadeda, o ana tingine ir jai nereikia padeti...
    vat tada vyras pasipasakojo jiems, kad irgi taip galvojo. Bet gyvenimas privertė tuos kelis mėnesius daryti viską namie, su vaikų. Tai jam leido suprasti koks tai sunkus, alinantis ir galutinio rezultato neturintis darbas. Jam visos mamos vertos medalio ir jis labai džiaugiasi, kad gali eiti į darbą.
    Su antru nėštumu net patys negalėjome patikėti, kad galime visur dalyvauti ir po gimdymo jaučiausi kaip tankas. Tada supratom, kad kaikurios poros tikrai galvoja, kad visiems ir visada taip sekasi. Na o dabar, vėl teko mane globoti. Bet jau ši karta tai buvo mums natūralu, nes turėjome patirties.

    Tai gal ir jūsų vyras nesupranta, kaip jums sunku. Juk pirma karta buvo viskas FUN, kodel dabar negali.
    Gal reikia pakalbėti su juo nuosirdziai ir ramiai. Kad jus labai norėtumėte būti aktyvi kaip anksciau. Ir jums irgi nesmagu, kad negalite visko ko norėtumėte. Bet dabar sveikata jūsų ir jūsų būsimo vaiko neleidzia.
    Gal pakalbėkite su jus prižiūrinčių gydytoju ir kita vizitą ateikite kartu. Tegul gydytojas jam tarp kitko papasakoja apie jūsų savijautą ir kaip reikia jumis rūpintis.

    Gal nuosirdziai jis nesupranta. Bet jus turite irgi nenusileisti. Juk jūsų savijauta šiuo metu prioritetas. ❤️

    7
73. Wizz

    

    

    

    2021.12.19 17:00 (prieš 4 m.)

    Pirma mintis, pasiimkit vyra kartu pas gydytoja ir tegu jam biski papasakoja ka jums galima,ko ne. Siaip uzjauciu.

    6
74. 

    

    2021.12.19 19:05 (prieš 4 m.)

    Mano pirmas nestumas buvo sunkus, vyras nesuprato kodel visad pavargus esu ir kodel po darbo tiesiai I lova.....kodel tokia emocinga, kodel duris trankau (echo tie hormonai )tai pasipasakojo jis savo tevui, tai jis dar pakurse ugni! Papasakojo, kad mano vyro mama budama nescia ir namus tvarke ir valgyt gamino. O paskui issiaiskinom, kad ji nedirbo, visa diena miegodavo, o pries vyrui griztant is darbo valgyt padarydavo. O as dirbau pilnu etatu kavineje! Ir tikrai po darbo daugiau nieko nenorejau...tik ilsetis. Tai tik pokalbis sulipde musu santykius su vyru, o mazai truko iki skyrybu... ir viskas per uosvi. Nuo to laiko vyras uosviui asmeniskumu nebepasakoja, nes tikrai pasimoke. Kartu jau esame 11 metu ir turime 3 vaikus. Baja, antras ir trecias nestumai buvo daug lengvesni man, ypac emociskai.
75. Giedre1234

    

    

    Gabija 4 m. 1 sav.

    

    2022.08.19 19:04 (prieš 4 m.)

    Pas mane irgi bloga situacija vyras tiesiog nenori niekuom padeti nei su leliuku pabuti 😢
76. 

    

    2022.08.19 21:59 (prieš 4 m.)

    Giedre1234 parašė:
    Pas mane irgi bloga situacija vyras tiesiog nenori niekuom padeti nei su leliuku pabuti 😢

    As kiek suprantu is kitu temu jusu leliukas dar visai mazylis? Gal vyras bijo su tokiu vienas? Pameginkit daugiau parodyt kaip ka daryt, nestresuokit pati, kai vaikas verkia ir pan. Bet is kitos puses as tiesiai sviesiai pasakyciau, jog reikia jo pagalbos. Jei bijo/nenori su vaiku, tegu padeda buityje - maistas, tvarkymasis ir pan. Laikykites!
77. Moorta

    

    

    6 m. 10 mėn.

    

    2023.01.29 10:01 (prieš 3 m.)

    Sveikos, mamos. Kaip sekasi toms, kurios likote vienos? Galbūt sukūrėte kitą šeimà? Grįźote į darbus? Kaip psichologiškai sekėsi susitvarkyti su savimi?

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!