TV
Ghostflower parašė:
na, nebutina buti tustute, kad nesirengti tuo ar anuo rubu. o rengtis is bedos, nes tevai negali nupirkti tau rubo- man atrodo psichologiskai nemalonu bent jau.
Na mes pvz per mėnesį maistui, kurui ir pagrindinėm reikmėm išleidžiam apie 800eu visa šeima ir visko užtenka. Kitką pasitaupom, nes norisi ir geresnio namo, ir sodyboj pasitvarkyt, o ir papildomų išlaidų gali būti. Tai stengiamės pasitaupyt ir nematau tame nieko blogo, kad pvz einu į parduotuvę su sąrašu - taip neprisiperkam ko nereikia ir paskui nereikia mesti sugedusio maisto lauk, tai viena.
Antra - jei rūbas yra geras, tai nėra rengimąsis iš bėdos, vat būtent, tai yra suvokimas, kad tas daiktas yra geras ir bent jau kasdienai jis puikiai tinka. Tai apie ką jūs kalbat ir yra tas paviršutiniškumas ar tuštybė - dzin, kad geras, bet noriu naujo.. Mes juk irgi suaugę norim pvz jachtos, gal kas nori namo Maldyvuose ar pan, bet suvokiam, kad na ne, negalim. Taip ir vaikui nuo mažens reikia pratint, kad ne visada viskas ko norimbūna ir ne visada tai yra būtina. Aišku muperki ir tų naujų drabužių, ypač ten maikučių, suknyčių ir pan, nes susidėvi jų didžioji dauguma, bet pvz striukės, kombiai paprastai lieka tikrai heros būklės. Palepinam ir mes savo vaikus ir žaisliuku be progos, ir drabužiuku ar pan.
Aš juk ir nesakiau, kad finansų nereikia - tikrai reikia, ir vien noro turėt vaikų stovint basam tikrai neužtenka ir taip elgtis negalima, bet ir kosmoso nereikia. Neturint savo būsto ir bent minimalių šeimos pravyvenimui pajamų vaikais aišku neapsiversi, nes tiek vaikams, tiek pačiam ne kas. Bet nematau nieko nefaino jei tėvai ne visada gali nupirkti ko vaikas nori. Gali, bet neperka protingi tėvai, nes tai auklėjimo dalis - ne daiktuose esmė, ne viskas ko nori turi būti ir pan.,nes paskui tokiam žmogui bus gyvenime sunnku ir dar labiau nefaina, kai bus nuo vaikystės įpratęs gaut viską ko nori, o čia gyvenimas nebeduos visko, o tokiam uoj kiek daug norėsis...
