Vaikas
GyvenantiPuikiai parašė:
O iš kur žinot, kad taip sako? Trijų metų vaikas papasakot jau taip moka išsamiai? Ar iš elgesio taip galvojate? Ar kažkas girdėjo? Nenoriu įžeist ar kažko, tik įdo…
Taip, vaikas jau puikiai kalba ir pats pasako, kad tėtis taip sakė ir t.t . Niekada nekamantinėju ar "tetis ką nors apie mabe sakė" ir t.t., niekada nesu nei vieno blogo žodžio apie tėvą pasakius, tiesiog geriau patylių. O vaikas grįžęs pats pasakoja ką veikė ir pasipasakoja, kad taip kalbama
GyvenantiPuikiai parašė:
O iš kur žinot, kad taip sako? Trijų metų vaikas papasakot jau taip moka išsamiai? Ar iš elgesio taip galvojate? Ar kažkas girdėjo? Nenoriu įžeist ar kažko, tik įdo…
Taip, vaikas jau puikiai kalba ir pats pasako, kad tėtis taip sakė ir t.t . Niekada nekamantinėju ar "tetis ką nors apie mabe sakė" ir t.t., niekada nesu nei vieno blogo žodžio apie tėvą pasakius, tiesiog geriau patylių. O vaikas grįžęs pats pasakoja ką veikė ir pasipasakoja, kad taip kalbama
shaja parašė:
Turejau kamyne kuri išsiskyrė. Karta prasitarė, kad labai sunku. Tėvas tai tobulas, nes savaitgalinis, vien tik pramogos ir laisve. O jau mama ragana, nes ten yra r…
Aš puikiai suprantu, kad vaikui begalo sunku ir yra sumišę jausmai. Pati esu pedagogė, vaikui skiriu tikrai daug dėmesio, daug užsiėmam, išlaviruoju su abiejais vaikais vienu metu, o tose situacijose kai jis taip kalba, tikrai ant vaiko nepykstu ir kartoju, kad jis man pats svarbiausias ir visada jį mylėsiu. Toks elgesys būna maždaug 1-2 dienas, vėliau nurimsta ir vėl viskas gerai. Tačiau tikrai yra traumuojamas vaikas kiekvieną kart nuvažiavęs kai jam yra brukamos nesamonės į galvą. Matau, kad vaikas pasako tarkim "dėdė blogas", o po kelių minučių, pats sau prieštarauja ir pasako, kad labai jį mylį. Tiesiog nežinau kaip išeiti iš tos situacijos, kad nebūtų vaiko psichika šitaip žalojama
JaunaMamyte8 parašė:
Taip, vaikas jau puikiai kalba ir pats pasako, kad tėtis taip sakė ir t.t . Niekada nekamantinėju ar "tetis ką nors apie mabe sakė" ir t.t., niekada nesu nei vieno …
Supratau. Gaila tada, žiauriai nesmagu. Galima būtų gyventi draugiškai visiems. Tai būtinai būna koks juodas varnas... 
o klausiu, nes pas mus atvirkštinė situacija. Vyro sūnus labai norėjo būti visada pas mus ir jo mama pykdavo dėl to. Tik mes niekada nenuteikinėjom jo. Bet kai vaiką turi savaitgaliais, natūralu, kad viskas kitaip, nei pastoviai auginti. Tada ir pramogų daugiau, ir dovanų, ir visko.
O su vaiko tėčiu neįmanoma pasikalbėti? Ar su jo ex? Kad susitarti, išklausyti jų pusės ar kažkaip
GyvenantiPuikiai parašė:
Supratau. Gaila tada, žiauriai nesmagu. Galima būtų gyventi draugiškai visiems. Tai būtinai būna koks juodas varnas...
Dėja, bet bandyta N kartų... Tik bandau kalbėtis, kad negalima vaikui tokių dalykų sakyti, kad jis ne man kenkia, bet savo sūnui, tai prasideda įžeidinėjimų lavina, kad aš "durna", "klounė", viską išsigalvoju, kad vaikas tiesiog manęs nemyli, nes esu "bloga mama", o vat jis tai labai myli sūnų, todėl ir sako, kad pas jį nori gyventi. O buvęs neturi jokios draugės, gyvena su savo mama
JaunaMamyte8 parašė:
Dėja, bet bandyta N kartų... Tik bandau kalbėtis, kad negalima vaikui tokių dalykų sakyti, kad jis ne man kenkia, bet savo sūnui, tai prasideda įžeidinėjimų lavina,…
Ten nesąmonę parašiau dėl jo ex 
su antra puse norėjau rašyt. Kažkaip paglvojau, kad turi. Atsiprašau. O dėl nuteikinėjimo, man atrodo, teismas nelabai žiūrės. Jiems svarbu, kad nėra smurto ir panašiai prieš vaiką. Nors čia psichologinis smurtas visiškas. Pas mus niekad nei vaiko mama nenuteikinėjo prieš mane ar vyrą, nei mes prieš ją. Tik būdavo tiesiog daug nesutarimų. Visiems atrodo, kad kita pusė daro kažką ne taip 
lieka tiesiog kalbėti kalbėti kalbėti su vaiku. Tik jūs nenuteikinėkite prieš tėtį. Ir neatimkite teisės matytis, nes jam abiejų reikia. Su laiku susigulės viskas
GyvenantiPuikiai parašė:
Ten nesąmonę parašiau dėl jo ex
Tame ir esmė, kad aš suvokiu, kad tobula toli gražu nesu, nuolatos kažkur klystu auklėdama vaiką, vieną kartą gal per griežta būnų, kitą kartą per atlaidi, bet gyvenu ir mokausi, o vat tėvelis galvoja, kad jis tobulas, nėra gyvenime pasakę, kad kažkur suklydo. Gyvenant dar mums kartu, buvau gilioje depresijoje gimus sūneliui, nes buvau nuolat žeminama, kad esu prasta motina, jeigu vaikas nukrito (nors tėvas stovi už metro nuo vaiko, o aš kitam kambary) tai kalta būdavau aš ir taip nuolat. Palikau jį, nes nenorėjau užauginti sūnu, kuris šitaip negerbtų moterų, suvokiau, kad matydamas tokį pavyzdį užaugęs taip elgsis su manimi ir su savo būsima žmona, negalėjau to leisti. Tik nepagalvojau, kad net išsiskyrus, šitie dalykai nesibaigs ir bus veliamas vaikas į tai... Nebeduoti vaiko tokio tikslo neturiu, vaikas mylį tėvą, negalėčiau su vaiku taip pasielgti ir iš jo jį atimti, bet esu kiek įmanoma teisiškai apribojus susitikimus, nes jeigi matytųsi tarkim "pusę per pusę", tai nenustebčiau, kad mano trimetis jau dabar sugebėtų mane pasiųsti ant 3 raidžių...
Aš perskaičiau viską ir pagalvojau apie drastišką variantą - gyvenamosios vietos pakeitimą. Į kitą Lt pusę dėl ramybės.
Aš net neabejoju, kad vyras keršija jums per vaiką, matyt, tikisi susigrąžinti arba įskaudinti. Faktas, kad rūpite, tik labai iškreiptai.
Gyvenamosios vietos pakeitimas sumažintų jo apsilankymų skaičių gerokai, o gal ir išvis atstotų, nes ne vaiko jam reikia, o jums gadinti gyvenimą.
Dėl alimentų - siūlau neprašyti, jei vėluoja. Yra tam teisinės procedūros, jei nemokės, jis tik ir laukia, kad prašytumėt, kad būtų galios pozicijoje, nors čia jo kaip tavo pareiga.
-1magination- parašė:
Aš perskaičiau viską ir pagalvojau apie drastišką variantą - gyvenamosios vietos pakeitimą. Į kitą Lt pusę dėl ramybės.
Miesto pakeitimas nepakeis dėja, bet gyvenam Klaipėdoj, jis susirado kažkodėl darbą Vilniuje, tačiau važinėja į Klaipėdą pasiimti vaiko
Nelabai ką realiai padaryt gali. Jei gyvenant kartu nesugebėjot sutart, tai juolab nepavyks išsiskyrus susitart dėl vaiko auklėjimo vienodai.
Kai jis susiras rimtą antrą pusę, tai turėtų biski pagerėt situacija. Nes bus užsiėmęs meile, o ne pykčio liejimu.
Is savo patirties galiu pasakyt (exas elgėsi lb panašiai, išsiskyrėm kai mažiui buvo 4 m), kad sunkūs buvo metai iki kokių 10 m, vaikas sunkiai susivokė, ilgedavosi tėvo ir juo tikėjo. Grįžęs būdavo piktas, grasibdavo kad eis pas tėvą gyvent (net buvo išėjęs 2 mėnesiams), mokykloj irgi buvo elgesio bėdų. Lankėmės pas psichologą apie metus laiko. Maždaug 10-12 m metais pradėjo vaikas atsirinkti, kas yra kas, subrendo kritinis mąstymas ir jis pamatė, tad tas tėtis ne koks ne aukso gabalas, o mama ne ragana 😆
Db sūnui 15 m, tokios problemos išvis nebėra. Su tėvu bendrauja, susitinka, bet apie gyvenimą su juo ir jo idealizavima nebėra jokių kalbų
AgotukasM parašė:
Nelabai ką realiai padaryt gali. Jei gyvenant kartu nesugebėjot sutart, tai juolab nepavyks išsiskyrus susitart dėl vaiko auklėjimo vienodai.
Paguotėt bent tiek, kad paaugęs vaikas atsirenka tiesą, tikiuosi taip ir bus.. ačiū, kad dalinates savo patirtimi
10 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai
13 testuotojų vertinimai
Nesivystantis nėštumas
Ar batutai iš tikrųjų yra saugūs vaikams? (8)
Šaltibarščiai - tradicinis receptas ir kelios gudrybės paįvairinimui (3)
Pilvelio augimas: kada pradėjo matytis? :)
Nėštumo ir gimdymo atostogos (dekretinės) ir motinystės išmokos (+7)
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų (+2)
Implantacinis kraujavimas arba tepliojimas - koks jis?
Lyties atskleidimo vakarėlis. UŽ ar PRIEŠ? (3)
❤❤❤ Planavusios 2024 metų žirniukus ❤❤❤ (+4)
2027m Sausio mėn. mažyliai (3)
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (+9)
Nors ir labai liūdna, bet suprantu, kad šansai šios procedūros nedideli. Pirmadienį einu pas gydytoją (jei ciklas prasidės), apsit…
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąKonsultacija forume: klauskite kineziterapeutėsIntrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI)Imuninis nevaisingumasNėštumo testo „vaiduokliai“Gimdymas Jonavos ligoninėjeHormonų tyrimų atsakymaiLyties atskleidimo vakarėlis. UŽ ar PRIEŠ? (N)
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
