TV
Niuni parašė:
Sveikos, na dabar laikykitės nes tekstas bus ilgas
Nors pati nesu veganė bet labai norėjosi parašyti čia nes vis gi einu šiuo keliu. …
Labai šauniai aprašėte savo istoriją!! Svarbu judate po truputį ir turi noro tęsti. 
Taip judant ir ekspermentuojant žymiai lengviau negu visko atsisakant vienu metu ir nieko sau niekada neleidžiant. Svarbu neleisti sau vien tik tuo piknaudžiauti, nes skonio receptoriai taip ir niekada neatpras, o ir mintyse nedings asociacija to produkto su maistu.
Dėl žuvies gali dar pabandyti naudoti tiesiog jūros žolę. Aš ją pradėjusi naudot supratau, kad žuvies skonis vis tik yra žolės skonis 
Tai dedu nori lapus į ryžius su siracha, kitais prieskoniais. Gaminu sriubą su tofu ir žole vietoj žuvienės. Juk dažniausiai norim tam tikro prieskonio, tekstūros ar skonio, bet ne paties gyvūno.
Man su šeima dar iki šiol būna komentarų: "neprisidaryk bėdų", "kas čia nutiks, jei suvalgysi", "o valgai varškę?", "nereikia išsidirbinėti", "ateis dar laikai, kai nebus ką valgyti", "juk gyvūnai tam ir auginami", "visą laiką visi valgė", "aš tik laisvai laikomų vištų kiaušinius valgau", "reikia gi mėsos sveikatai", "liūtai tai valgo mėsą" ir t.t.
Žinoma tokie komentarai užknisa, bet nu čia jie nepriima mūsų mitybos principų, juose problema, o ne mumyse. Dažnai dar tokie komentarai ateina iš jų pačių kaltės jausmo, kad maitinasi gyvūnais, ir dažnai gali išgirsti, kaip patys tiesiog sau teisinasi. 
Dar tekę susidurti su žmonėmis, kurie pradeda tiesiogiai atakuoti, įsiskaudina ar įsižeidžia, nors tik pasakiau, jog nevalgau mėsos. Realiai gaunasi, kad jie savo vidinį nepasitenkinimą savimi tiesiogiai išreiškia ant manęs, nes dėl mano kaltės jis sukilo.
Mano patirtis sako, kad geriausia savo maistu rūpintis pačiai ir nesitikėti jo iš kitų. Tada ir garnyrą gavus džiaugiesi 
Jei kažkur važiuoju visada įsidedu ar nusiperku kokių bananų, pupelių ar lešių skardinę, tofu, pasidarau sumuštinį kelionei ir pan... Tada prie bulvių ir salotų dasidedu lešių ir gaunasi super patiekalas! Arba būnu jau pavalgiusi ar bent jau užvalgiusi savo maisto ir garnyras užkiša galutinai.
Pačioje pradžioje pakeitus mityba buvo labai sunku socialiai, nes nesinorėjo išsiskirti, buvo svarbu ką kiti pagalvos, nepatogu man ar prieš kitus ir pan. Bet tiesiog per laiką išmokstama, jog reikia būti ir drąsiasniam, nes tai yra tavo įsitikinimai, sveikatos suvokimas ir moralės principai, o jie tikrai svarbiau negu, ką kažkas pagalvos ar pasakys. Jeigu tai yra žmogus, kuriam rūpi, tai ir priims tą. Jeigu ne - tai koks skirtumas, juk visiems niekada neįtiksi...
Sėkmės veganizmo kelionėje!
ar aš kažkur rašiau jog tikiuosi kad man kažkas atskirai gamins? Aš tiesiog nežinau kaip elgtis tai ir užklausiau kaip kitos daro. Vieną kartą pas seną tetulę svečiavaus ir žinojau kad gersiu tenais kavą tai pasiėmiau iš namų savo augalinį pieną. Ji pamatė kad savo piluos tai ėjo tikrint savo ar nesugižęs 
Sekmes!
