2021.02.09 07:07 (prieš 5 m.)
Neanalizuokite jau ir keliaukite tolyn. Jūs dabar gavote labai gerą gyvenimo pamoką. Skaudžią, bet gerą. Dabar susirasite puikų vaikiną, kuriam jau neleisite taip elgtis. Tą vaikiną dar labiau vertinsite, nes žinosite, ko būna.
Aš pati augau puikioje šeimoje, tėčio numylėtinė, krikšto tėčio dievinama krikšto dukra, brolio lepinama sesė. Vėliau visada turėjau gerbėjų, vaikinai ant rankų nešiojo, save mylėjau, didžiavausi savimi ir t.t. ir vis tiek 3 metus buvau su juo, kuris mano pasitikėjimą savimi žlugdė, bet nesužlugdė iki galo. Mylėjau jo pusę gerąją. Tris metus gėlės kas tris dienas (jis tiesiog dovanojo man jas, tiek nesipykom), ant rankų nešiojo tiesiogine žodžio prasme, buvo linksmas, geras, padedantis, švelnus, gražus ir t.t. tol, kol nepavirsdavo į demoną kažkokį. Į kitą žmogų. Tai ilgai taikiausi, kol mane pakėlė ir trenkė į rankeną durų taip, kad lūžo šonkaulis. Ir tada labai jį mylėjau, ilgai neiškrito iš širdies. Dar dabar kartais prisimenu. Daug kartų pati iššaukdavau jame tą pyktį, bet tai jis dėl to ir buvo kaltas, o aš nepatylinti. Jei būčiau bloga aš, neturėčiau dabar santuokos tokios laimingos be barnių ir rėkimų.
Tad nebūtina ieškoti kažko. Taip tiesiog būna ir nutinka
Beja, mano mama dar dabar netiki, kad jis taip elgėsi. Mano draugai irgi netikėjo, kad taip jis galėjo daryt kol vieną dieną nepamatė patys, kai mane į sieną trenkė prie jų..