2022.08.23 08:36 (prieš 3 m.)
Kadangi pati turiu vyrą, turintį sūnų iš buvusių santykių ir pati praėjau labai daug visokių stadijų: meilė, pyktis, meilė, nuovargis, meilė, suprantu, kad temos autorė neieško nei patarimų, nei ko. Tiesiog norėjo išsilieti piktai. O trūksta labai daug informacijos ir paliekami neaiškūs trupiniai, kuriuos susirenkam ir visi skirtingai interpretuojam. Mano manymu, negalima vieno žmogaus kaltinti, kai nutinka gyvenimas ir tampama mišria šeima, taikytis turi visi. Visi, vaikai taip pat. Ir nesąmonė, jei kas sako, kad tik suaugę, nes vyro vaikui buvo 4 metukai, bet jis sugebėjo susidėlioti mūsų šeimos prioritetus. Aišku, reikėjo įdėti daug pastangų, meilės ir visko. Vyras turi mokyti savo vaikus gerbti suaugusius, savo antrą pusę, turi mokyti laikytis tvarkos, mandagumo ir pan., nes to vaikai mokomi ir pilnose šeimose. Negali liepti pakentėti, leisti purvinais batai šniuroti po namus, mėtyti smirdančias kojines. Vaikai turi laikytis tų namų taisyklių, į kuriuos ateina, nes visi namai turi taisykles. O vyro moteris turi gerbti vyro vaikus, su jais kalbėtis ir t.t., nes vaikai neiškrito staiga iš niekur. Kai yra namuose ši darna ir visi yra atsakingi už tai, tada ir nebūna tokių skaudžių išgyvenimų.
Šiuo atveju, seniai viskas sugadinta iš visų trijų pusių, nes santykiai kuriami po žingsnį. Negali pradėti iškart mylėti, tam reikia laiko. Kadangi viskas sugadinta jau, suprantu moterį, kuri nenori tokių vaikų, kurių pati ir neišauklėjo. Suprantu ir vyrą, nes tai jo vaikai, bet pats neišauklėjo, liepdamas pakentėti. O vaikus suprantu, kad nori grįžti pas tėtį. Ir, jeigu nori pas tėtį, vadinasi, autorė nėra labai jau tokia ir bloga jiems.