2023.04.26 23:25 (prieš 5 mėn.)
Mes taip pat gyvenam gerai, siuo metu vis pasidaro gaila, kad dingsta po truputi mazas vaikas, o gyvenam jau su vis savarankiskesne mergaite
nors kai palyginu su darzelio draugais, Una man dar atrodo labiau prisirisus prie manes ir prasanti pagalbos.
Sprendem klausima, ar leisti jau i mokykla nuo rugsejo, nes baige paruosiamaja ir sekes geriau nei kitiems. Buvau is pradziu labai uz. Darzelio aukletoja, ir net direktore isitrauke, vertino, turejome ilga pokalbi, ir kaip ir rekomendavo leisti, tik sake, kad meiles ir silumos jai dar labai reikia, vis atbega apsikabinti ir ant keliu pasedeti. Kita vertus, jau pati sau skaito knygas, vienintele grupej skaiciuoja mintinai sudeti atimti daugyba, aukletoja stebejos sugebejimu sprest ivairias uzduotis ir siaip zodynu ir tt. Bet pastebejau kuri laika kitus vaikus, ir pamaciau, kad jie ir daiktus savo susirenka, ir labiau disciplinuoti, o Una dar gan issiblaskiusi, tai galu gale palikome dar metus darzelyje. Paaugti ir subresti emociskai
Kai palyginu pirmus du metus auginimo, tai dabar zyyymiai lengviau. Kiek nevalge, tiek dabar viska ragauja, visko nori, nuo brokoliu iki sraigiu keptu, neklauso tai lygiai taip pat:), bet jau daug laisves turime, tarkim, savaitgali vyras kiema tvarko, o as megstu pamiegot po pietu valandele - tai abu ta galim padaryt kol Una savo kambary piesia ar skaito.
Bet iki siol nuosirdziai stebiuosi zmonemis, turinciais daugiau nei viena vaika 😃